Ši karta – pirmieji vaikai, gimę nuo 2010 m., manoma, kad ji baigsis 2020–2025 m. Tai yra karta, kurią apibrėžia technologijos, o ne istoriniai ar socialiniai įgūdžiai, sakė edukologė.
Daug dėmesio konferencijos pranešėja skyrė ir tokių vaikų tėvams. „Turbūt daug kam yra tekę girdėti, kad šios kartos vaikų tėvai yra vadinami tėvais-sraigtasparniais. Tai tie tėvai, kurie stengiasi pakelti nei ir mažiausią akmenėlį iš savo vaiko kelio. Ir nors jau atrodė, kad nebegalima dar labiau apsaugoti savo vaikų, kai atsirado naujas tėvų apibrėžimas tėvai-sniego valytuvai. Tai tie tėvai, kurie savo vaikui net neleidžia pamatyti to mažiausio akmenėlio – jie nuvalo tą kelią eidami prieš vaiką, kad jis nematytų jokių kliūčių. Aišku, tokioje situacijoje puolėme ir į kitą kraštutinumą. Yra tėvai-sraigtasparniai, tėvai-sniego valytuvai, bet yra ir „free range“ tėvai. Tokie tėvai atsitraukia nuo vaikų ir leidžia jiems gyventi savo gyvenimą“, – kalbėjo A. Landsbergienė.
Vis dėlto lektorė kvietė neklijuoti tokių etikečių ir sakė, kad tai yra rūpestingi, įsitraukę ir išsilavinę tėvai, kuriems svarbu, kad tas rūpestis į kažką išaugtų, įsitraukimas kažkuo taptų, o išsilavinimas taip pat būtų perduodamas jaunajai kartai.
Alfa vaikai yra pirma karta, kai ekranas jiems tapo ramintoju. Lyg čiuptukas – vaikas verkia – tuomet mes jam duodame telefoną, „iPadą“ ir taip jį nuraminame. Arba lyg auklė – negaliu su vaiku užsiimti, vaikui reikia priežiūros, bet noriu, kad jis būtų pakankamai saugus – tuomet taip pat jam duodu telefoną ar „iPadą“. Neturiu laiko vaiko lavinti ar pats esu užsiėmęs – duodu vaikui ekraną. „Taigi technologijos tapo ramintoju, prižiūrėtoju ir vaiko lavintoju“, – pateiktus savo pavyzdžius apibendrino A. Landsbergienė.
Kadangi tai pirmoji karta, kuri tiek daug laiko praleidžia prie ekrano, spėliodami, kokie tie naujosios alfa kartos vaikai bus ateityje, mokslininkai jau dabar nemažai diskutuoja.
„Kalbama, kad šios kartos vaikai bus labiausiai išsilavinę istorijoje. Kaip jau minėjau, jų tėvų karta jau yra labai išsilavinusi. Taigi ši karta bus dar labiau išsilavinusi, – kalbėjo edukologė. – Dėl to, kad sveikatos sistema vis tobulėja, šiandien jau spėjama, kad tai bus ilgiausiai gyvenanti karta istorijoje. Tai reiškia, kad jie ilgiausiai dirbs ir ilgiausiai bus darbo rinkoje. Be jokios abejonės, jie iš visų buvusių kartų geriausiai išmanys technologijas. Kas yra nauja ir ta tendencija vis ryškėja – tai, kad jie rūpinsis psichine savo sveikata. Taip pat jie bus itin „vertybiniai“. Tai reiškia, kad jeigu jie netikės tam tikros organizacijos vertybėmis, jie nepirks to ir nedirbs ten, kam jie nepritaria. Buvo atliktas tyrimas su kol kas mažais – septynerių–aštuonerių metų vaikais. Jie jau dabar sako, kad nori švarios žemės, nori taikos ir iš tikrųjų tas požiūris yra itin stipriai vertybinis.“
Taip pat, anot konferencijos pranešėjos, tai bus turtingiausia karta. „Matant atotrūkį, kuris, lyginant su kitomis kartomis, yra vienas didžiausių ir turint galvoje, kad labai didelė dalis šios kartos vaikų bus gimusi Kinijoje ir Indijoje, tikima, kad ši karta bus pati turtingiausia Žemėje“, – sakė ji.
Skaitydama pranešimą A. Landsbergienė išskyrė ir „liūdnas naujienas“ – tai, kad dalį arba visą vaikystę šie vaikai augs arba gali augti be dviejų biologinių tėvų: „Jie gali turėti du tėvus, bet tai nebus biologiniai jų tėvai. Dėl to mes turime būti jautrūs, tą stebėti ir analizuoti.“
Pastebima, kad šie vaikai trumpiau sutelkia dėmesį nei prieš tai buvusios kartos. Ir taip yra dėl to, kad technologijos leidžia itin greitai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. „Kai informaciją galima rasti greitai, kai viskas yra ties pirštų galiukais, kai tu gali paklausti Siri arba pasikalbėti su Alexa, viskas yra čia pat ir greitai. Be to, šiems vaikams labai svarbu yra vaizdai, ir kadangi daug kas pateikiama per vaizdus, tai, be jokios abejonės, sunkiau išlaikyti šių vaikų dėmesį ir dėl tų dirgiklių, esančių aplinkoje. Jie yra nekantrūs, jiems sunku palaukti apdovanojimo. Jei anksčiau vaikai to išmokdavo natūraliai, tai dabar mes to juos turime mokyti, – kalbėjo A. Landsbergienė. – Jie kasdien ir kaskart naudojasi technologijomis. Su jomis jie net komunikuoja. Įdomiausia tai, kad jie net nebegūglina – sako, kad tai užima labai daug laiko, juk galima tiesiog paklausti. Dar jie supyksta, jei negauna savo atsakymo iškart.“
Alfa kartos vaikai yra ir vadinamieji „multitaskeriai“. Edukologė juokėsi, kad tie, kas turi pradinukų, turėjo ne kartą matyti, kaip jie kažką veikia atsidarę vieną ekraną, kitur groja muzika, o trečiame ekrane jie kalbasi su draugu: „Ir viskas vyksta aplinkui ir visko be galo daug. Tai irgi susiję su tuo nekantrumu, nes dabar reikia su draugu susirašyti, dabar reikia draugei tą istoriją papasakoti. Taip jie sutelkia mažiau dėmesio, nes visą laiką aplink vyksta tiek daug nerealių dalykų. Negi dabar susitelksi į vieną, kuris greit tampa nuobodus?“
Per visą istoriją šie vaikai jau dabar yra labiausiai socialiai atsakinga karta. Atliekant pradinukų apklausas daug jų įvardija, kad jie norėtų vartoti atsakingai, gyventi atsakingai, jie subara savo tėvus, kai šie leidžia vandenį valydamiesi dantis arba nerūšiuoja šiukšlių.
„Aš tikrai labai visus raginčiau pasidomėti, kokia yra ta karta, atsižvelgti į tai, tačiau nesakyti, kad jau visi vaikai turi būti tokie. Juk taip nėra – pasižiūrėkite vien į savo kartą, – apie kartų stereotipus kalbėjo edukologė. – Ir nepamirškime, kad tiems vaikams augant ypatingos svarbos jų formavimuisi metais mus ištiko pandemija. Mums tai yra vieneri metai, o tiems vaikams tai yra didelė dalis jų gyvenimo ir būtent tuo laiku, kai tai taip svarbu jų formavimuisi. Ekrano laikas išaugo bent dvigubai. Sumažėjo arba dingo fizinė socializacija, kai vaikai gali gyvai bendrauti su kitais. Taip pat sumažėjo neformalaus ugdymo arba jis išvis dingo. Be jokios abejonės, suprastėjo ir psichinė sveikata, ypač kai kalbame apie vyresnius šios kartos vaikus. Taigi sakyti, kad pandemija neturės jokios įtakos, būtų ganėtinai naivu, o kokią ją turės, mes dar pamatysime.“
Dalindamasi patarimais ir gudrybėmis, kurie praverstų bendraujant ir ugdant šiuos vaikus, pirmiausia edukologė akcentavo asmenišką dėmesį: „Pirmiausia mes turime sąmoningai suprasti, kad atėjo personalizacijos laikas. Tendencijos rodo, kad kuo toliau, tuo tai taps svarbiau. Ugdymo personalizacija, pardavimų personalizacija – tik nenustebkite, mat įvertinta, kad šių vaikų finansinis pajėgumas yra milžiniškas. Lygiai tas pats ir su sveikatinimu. Jie norės ne bendrų patarimų – tokį gali duoti Siri. Jie norės personalizuoto patarimo. Lygiai tas pats kalbant apie informacijos pateikimą ir komunikaciją. Dėl to personalizacija jau dabar yra nr.1 ir mes turime tam skirti kuo daugiau dėmesio.“
Baigdama savo pranešimą A. Landsbergienė sakė, kad šiandien mes turime akcentuoti mokymąsi visą gyvenimą, dėmesį skirti gebėjimams. Taip pat turime pasirūpinti psichine sveikata, kad vaikai gebėtų spręsti problemas, mokėtų jausti ir parodyti dėkingumą, kad turėtų savikontrolę ir atpažintų savo emocijas, sugebėtų valdyti įtampą ir užmegzti santykius su kitais žmonėmis.
Visus LOGIN 2021 konferencijos pranešimų video galite peržiūrėti Delfi Plius (Delfi Plius – Naujienos).