Apie tai jau buvo rašyta pirmojoje straipsnio dalyje: „Skyrybos šioje bendruomenėje neegzistuoja, jie važinėja vežimais, nežino, kas yra gėjai, tačiau zoofilija nesvetima“.
Nepaisant to, kad, akivaizdu, seksas bendruomenėje egzistuoja, švelnumo rodymas ten – visiškai svetimas. Gana senamadiškoje amišų bendruomenėje užaugęs Eli Yoder pasakoja, kad žodis „meilė“ nė nebuvo jų vartojamas Pensilvanijos germanų (Pennsylvania Dutch) kalboje. Toje bendruomenėje meilės niekas žodžiu neišpažino nei vaikams, nei sutuoktiniams, nei tėvams ar seneliams. Tačiau taip pat nebuvo ir apkabinimų ar kito fiziškai išreiškiamo švelnumo, kuris ten netgi seksualizuojamas ir laikomas nederamu.
Amišų bendruomenės gyvena atsiskyrusios, tačiau neužsidariusios. Norintys gali atvykti pas juos nusipirkti kiaušinių, uogienių ir panašaus rankų darbo ar ūkyje užaugintų produktų. Taip pat gali vykdyti šiokį tokį verslą, turint galvoje, kad amišai užsiima ne tik ūkininkavimu, bet ir, pavyzdžiui, gamina baldus.
Eli Yoder liudijimu, jo bendruomenėje dažnai buvo girdimas pasibjaurėjimas anglais (taip tarp jų vadinami ne amišai, pasauliečiai), kurie atvyksta tiesiog nusipirkti kiaušinių, o svaidosi tokiomis frazėmis, kaip „aš tave myliu“ arba ima ir tave apkabina. Tai amišą gali išmušti iš vėžių ne mažiau nei moters esamo nėštumo pastebėjimas ir paminėjimas.
Pasak Eli Yoder, net ir jis pats yra turėjęs kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, po pasitraukimo iš bendruomenės jam, visiškai nieko nesuvokiančiam apie modernųjį pasaulį, padėjo viena pora, vyras ir žmona. Vienąkart pastaroji ėmusi ir jį apkabinusi, o šis nė nežinojęs, ką daryti.
„Bandžiau ir aš ją apkabinti, o ji nusijuokė, kad esu sustingęs kaip lenta ir net paklausė, ar jos nemėgstu. Atsakiau jai, kad tiesiog niekada nesu buvęs apkabintas. Ji paklausė – negi ir mama tavęs niekada neapkabino? Atsakiau jai, kad ne“, – sako vyras.