Patarimais ir įžvalgomis pranešime žiniasklaidai dalijosi IT įmonės „Devbridge“ personalo atrankų vadovė bei kūrybinių technologijų akademijos „bit&Byte“ mentorė Aistė Kairienė.
Sudominti padės edukacinės užduotys
Anot A. Kairienės, jau keli karantinai išmokė tapti kūrybingais ir derinti darbą namuose bei laiko leidimą su vaikais. Žinoma, vis dar išlieka sudėtinga tėvams suderinti ir darbines užduotis, ir kartu užtikrinti, kad vaikas neleistų viso laiko priešais televizorių ar panirtų telefone.
„Daugelis pamiršta, kad vaikų dėmesį vis dar puikiai prikausto lego konstruktoriai – vaiką galima įtraukti, pavyzdžiui, į lego konstravimo užsiėmimus, kuriuos taip pat galima rasti internete. Vyresniuosius galima sudominti, pavyzdžiui, šachmatais – galima surasti ir vaizdo pamokų, o galbūt įdomią šokio pamoką. Visada yra smagu su mažaisiais stebėti gamtos reiškinius, o paskui juos, pavyzdžiui, nupiešti.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, atviras bei smalsus. Tai mane žavi, todėl paskatino tapti mentore vaikų akademijoje. Dirbdama su vaikais ne tik dalijuosi savo žiniomis, bet ir padedu jiems spręsti kilusius iššūkius. Niekada nepamiršiu, kai per pirmąjį mūsų susitikimą viena grupė septynmečių dalijosi savo įžvalgomis apie juodąsias skyles kosmose, pasakojo, kaip jos susiformuoja. Vaikai su užsidegimu kalbėjo apie naujausius kompiuterinius žaidimus ir kaip kuo sumaniau įveikti sudėtingą lygį. Jie puikiai „gaudosi“ technologijose ir greitai įsisavina naują medžiagą. Tačiau taip pat svarbu paminėti, kad dabartiniai vaikai yra liečiamųjų ekranų (angl. „touchscreen“) asai, tačiau pasimeta, kai reikia naudotis klaviatūra ar kompiuterio pele. To kartais taip pat verta pasimokyti“, – pataria A. Kairienė.
Kaip išlaikyti vaiko dėmesingumą?
A. Kairienė – vaikų akademijoje yra pačių mažiausiųjų (6-8 m.) mentorė. Tokio amžiaus vaikams susitikimo metu yra labai sudėtinga susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Svarbu suprasti, kad vaikas tampa nedėmesingas ne todėl, kad nori suerzinti suaugusįjį, o todėl, kad toks yra jo raidos etapas.
„Vaikams kartais būna labai sunku susikaupti, o kai tai įsisąmonini – dirbti tampa tikrai lengviau. Užsiėmimo metu darome pertraukėles, stengiamės technines užduotis derinti su kūrybine veikla, atsitraukiant nuo ekranų. Mokydamiesi apie koordinates, žaidžiame, pavyzdžiui, „seną gerą“ laivų mūšį ant popieriaus. Nustebsite, kad vos du vaikai iš keliolikos žinojo šį žaidimą ir tai jiems tapo didžiuliu atradimu. Taip pat visada stengiamės atsistoti nuo kėdžių ir šiek tiek pasimankštinti. O jei tai dar ir pavyksta susieti su užsiėmimo tema – tada ir nauda didesnė. Pavyzdžiui, mokydamiesi apie algoritmus vaikai kūrė instrukcijas, kaip robotui išsivirti kiaušinį, kurias vėliau reikėjo ir pademonstruoti draugams“, – pavyzdį pateikia mentorė.
Laikas prie ekrano gali būti prasmingas
A. Kairienė pabrėžia, kad itin svarbu nespausti išsiblaškiusio vaiko, o bandyti trumpam pakeisti veiklą, galbūt šiek tiek atsitraukti ir pailsėjus vėl grįžti prie užduoties. Taip pat būtina suprasti, kas motyvuoja vaiką, kur jo motyvacija slepiasi. Vis dėlto vaikams leidžiant laiką prie kompiuterio nederėtų tam skirti visos dienos. Specialistai vieningai sutaria, kad mokyklinio amžiaus vaikams laikas, praleistas prie ekranų, neturėtų viršyti 2–4 valandų per parą, priklausomai nuo jo amžiaus.
„Šiuolaikiniai vaikai yra puikiai įvaldę liečiamuosius ekranus, tačiau jiems sunkiau sekasi įprasti valdyti kompiuterio klaviatūrą, ypač lietuviškomis raidėmis, bei pelę. Internete yra nemažai nemokamų ir labai žaismingų, vaikams pritaikytų žaidimų, skirtų būtent šių įgūdžių lavinimui, taip pat „Google“ sukurtų žaidimų, skirtų atpažinti grėsmes internete ar internetines patyčias, piktavalius, norinčius išvilioti jautrią informaciją. Na, o jei vaikas itin domisi technologijomis, galima žengti pirmuosius žingsnius ir programavimo link bei išbandyti vieną iš, vėlgi, to paties „Google“ sukurto „Santatracker“ iššūkių ir sukurti savo pirmąjį kodą arba pasižvalgyti code.org puslapyje. Jei vaikas yra „Minecraft“ gerbėjas – čia taip pat galima rasti įdomių ir nesudėtingų užduočių. Svarbu investuoti šiek tiek laiko, nes gerai paieškoję internete rasite daug puikių dalykų“, – dalijosi mentorė.
Ieškokite užduočių, kurios motyvuos vaiką
Anot A. Kairienės, derėtų nepamiršti, kad vaikas ima blaškytis, kai užduotis jam yra per lengva ar per sudėtinga, todėl labai svarbu stebėti jo elgesį ir keisti užduotis.
„Visiems mums, o ypač vaikams, reikia mažų pergalių, jaustis gerai kažką pasiekus, tad jei tai bus per lengva arba neįgyvendinama – natūralu, kad motyvacija labai greitai dings. Taip pat didelį vaidmenį šiame procese vaidina ir tėvų susitarimai su vaikais. Svarbu prieš pradedant kažką daryti iš anksto susitarti – kaip bus dirbama, kokių taisyklių reikės laikytis. Taip pat svarbu paaiškinti vaikui, kuo ši užduotis jam bus naudinga ar įdomi. Skambės banaliai, bet man, kaip akademijos mentorei ir taip pat kaip mamai, labai padeda aktyvaus klausymo įgūdžiai. Vaikas labiau atsiveria, kai supranta, jog yra girdimas. Todėl ne tik žaiskite, mokykitės, bet ir įsiklausykite į vaikų poreikius, taip bus paprasčiau suderinti tiek darbą, tiek ir laiką drauge“, – akcentavo IT įmonės bei akademijos atstovė pašnekovė.