D. Montvydas sako, kad jo raktas į sėkmingą bendravimą su vaikais yra visai paprastas – jis su jais bendrauja lyg su sau lygiais. Tačiau ar tai reiškia, kad vaikams iškart atskleidžia ir, pavyzdžiui, Kalėdų senelio paslaptį?
„Mums šeimoje svarbiausia kalėdinė dvasia. Akcentuojame bendravimo formą, laiškų rašymą, dovanų laukimą, bet ne Kalėdų senelį kaip fizinį asmenį. Kajus dar per mažas, tačiau Adelei bandome parodyti, kaip svarbu tikėti. Aš niekada su vaikais nebendrauju vaikiškai, todėl ir į jų klausimus stengiuosi atsakyti nefantazuodamas. Tėvystei ruošiausi labai atsakingai, jau būdamas šešiolikos klasiokams pasakojau, kaip noriu vaikų, jaučiu instinktus, turėjau nuovoką, kaip ir ką su jais reikia daryti. Kai prasidėjo pirmieji mano vaikų klausimai, aš net filosofuodavau, stengdavausi išaiškinti viską taip, kaip yra iš tiesų ir „nesiciucindavau“. Jei žinau atsakymą, atsakau, jei ne, tiesiai taip ir pasakau – „nežinau, išsiaiškinkim“. Tai taip pat savotiška žinutė mažam žmogui, kad suaugusieji nėra supermenai, klysti ir kažko nežinoti taip pat yra žmogiška“, – pasakoja Donatas, užtiktas įrašų studijoje besiruošiantis liepos 4 dieną vyksiančiam ypatingam savo koncertui Vilniaus universiteto botanikos sode, kur pasirodys su kameriniu orkestru.
„Beje, kalbėdami su savo vaikais mes šeimoje stengiamės jiems niekada nieko neliepti, o bendrauti lyg lygūs su lygiais. Mes kalbamės, tariamės, tačiau niekada neįsakinėjame“, – atvirauja dainininkas.
Kalbėdamas apie vaikų auklėjimą, D. Montvydas nė neįtarė, kad tai – lengviausioji iššūkio dalis. Pereiname prie sunkiosios. Paprašėme jo atsakyti į 20 vaikų klausimų apie meilę, strazdanas, blogį, tėčių raugiojimą ir ką rodo filmai, kurių neleidžiama žiūrėti mažiesiems.
– Kaip žinoti, ar tėtė su mama labiau myli mane ar mano brolį?
– (Giliai atsidūsta) Adelė manęs yra klaususi „kas – tu ar mama mane labiau myli?“ Teoriškai, labai sunku yra pasverti meilę. Dauguma sakytų, kad tėvai savo vaikus myli vienodai, tačiau kiekvieno žmogaus požiūris į savo vaikus yra skirtingas. Jie myli pagal savo maksimumą tiek, kiek gali mylėti, tačiau ar kiekvieno maksimumas yra vienodas – čia būtų klausimas man pačiam.
– Kodėl negaliu visada daryti to, ko noriu, o turiu daryti tai, ką liepia? Suaugusieji tai daro ką jie nori ir niekada nedaro to, ką aš jiems liepiu.
– Tėtis ir mama yra vyresni, todėl jų patirtis suteikia teisę įspėti dėl tam tikrų dalykų ir tave apsaugoti. Tėvai prisiima už tave atsakomybę, tave auklėja, kad kai užaugsi, pats galėtum daryti tai, ką nori.
– Tiesa, kartais aš paklausau savo Adelės, išgirstu jos nuomonę, nes vaikai gi itin nuoširdūs, jie nuomonę reiškia tiesiai, be užuolankų. Jei mano dukrai nepatinka mano kuriama daina, aš sustoju ir nebeįrašinėju to kūrinio.
– Kur aš buvau prieš gimdamas?
– Dar giliau atsidūsta, – aut. past.) Tėtis negali atsakyti į šį klausimą, nes dar trūksta šiek tiek žinių. Tačiau tu tikrai kažkur buvai. Mes Adelei sakome, kad šitas tavo kūnelis, kuriame esi, tai tik tarpinė stotelė. O kur kitos stotelės buvo ir bus, sakau labai atvirai – nežinau.
– Ar reikia mylėti visus?
– Vienareikšmiškai. Reikia mylėti visus, nors meilė turi pačias įvairiausias formas. Tačiau kai jauti norą mylėtis, jauti ir norą dalintis. O tai yra labai svarbu. Tai nereiškia, kad reikia kasdien sveikinti visus pasaulio žmones su gimtadieniu, tačiau jausti atjautą žmonėms, gerbti, vertinti kiekvieno gyvybę yra labai svarbu.
– Per kur Karlsonui pripildavo degalų kad jis skraidytų?
– Jo varikliukas yra varomas ne degalais, jis kaip elektromobilis, pas jį įmontuota baterija.
– O kodėl atsiranda starzdanos?
– Nes saulutė myli.
– Kas yra blogis ir kaip jį atskirti?
– O čia tai klausimas! Jei jauti širdutėj, kad tau kažkas negerai, dėl kažko išgyveni, jei matai kažkokią situaciją, kuri priverčia blogai pasijusti arba jauti, kad vyksta kažkas neteisingo kito žmogaus atveju, tai nereiškia, jog tai yra blogis, tačiau galiausiai gali tuo virsti. Atskirti blogį galima klausantis savęs.
– Kodėl tėčių mašinose negalima valgyti bulvyčių fry?
– Dėl to, kad tėčiui po to tenka valyti automobilį, palikti jį plovyklose, o tėtis turi važinėti troleibusais, visur vėluoja, net ir paimti tave iš darželio. Ir ne tik tėčių, bet ir mamų mašinose turi galioti tos pačios taisyklės.
– Kodėl kartais mano jėgelės blogai jaučiasi?
– Dėl to, kad šiandien jau pavargai, padarei viską, ką galėjai. Ateina momentas, kada reikia pailsėti, pavalgyti, pamiegoti. Net ir pas suaugusius jėgos baigiasi, tai normalus gamtos dalykas.
– Kur pabėga nosis, kai bėga?
– Į servetėlę.
– Kas būtų, jei saulė niekad nenusileistų?
– Neturėtume nakties ir taip ryškiai nematytume mėnulio ir žvaigždžių.
– Kai suka pilvą, tai kaip jis atsisuka atgal?
– Mama švelniai glostydama ranka pilvuką „atsuka“ atgal.
– Kodėl man bėgant dreba dantys?
– Taip būna, kai bėgi išsižiojęs.
– Kodėl mano mama taip mėgsta valgyti dietą? Kas tai yra?
– Dieta nėra maistas. Tai mitybos principas, kai labai atidžiai žiūri, ką tu valgai, kiek valgai. Suprantu, kad toks atsakymas vaikams būtų nelabai įdomus, bet ką darysi…
– Mano tėtė raugioja, bet kai aš atsirūgstu, sako, kad taip daryti negražu. Kodėl?
– Pasakyk savo tėčiui, kad raugėti tikrai negražu ir kad jis tau yra pavyzdys, todėl negali raugėti ir pats tėtis.
– Kas rodoma filmuose, kurių man žiūrėti neleidžiama?
– (Juokiasi – aut.past.) Va čia jau reikia pažaisti atsakant… Aš sakau savo Adelei, kad tai yra siuabekas, kuriame daug „pabaiskų“ ir kad po to jie sapnuosis.
– Kodėl mano mama ir tėtis visada užsidaro miegamojo duris?
– Tam, kad galėtų pažaisti „Alias“.
– Kodėl pabuvę ilgiau vandenyje mes taip pasenstame (susiraukšlėja pirštai)?
– Tai rodo, kad jau per ilgai esame vandenyje. Tai – rodiklis, kad laikas lipti iš vandens.
– Kodėl rankšluostis kojoms vadinasi kankšluosčiu?
– Suprantu, kad kūrybines savo jėgas visas šiandien išnaudojau ir į studiją nebegrįšiu (juokiasi). Geras klausimas, niekada nesusimąsčiau. Kaip tau šovė tokia mintis? Į šį klausimą tikrai neturiu atsakymo. Gal nuo šiol vadinkime tą daiktą kojašluosčiu?
– Kodėl kažkas sugalvojo keiksmažodžius, jei jų negalima sakyti?
– Keiksmažodžiai gimė esant kažkokioms labai stiprioms emocijoms. Keliant toną. Keiksmažodžiai dažniausiai vartojami, kuomet nesitvardai ir nesivaldai. Tai nekultūringa, jie parodo, kad nemoki valdyti savo emocijų, jie tave išduoda. Išduoda, kad tavo tėveliai tave prastai išauklėjo.
Pasidalinkite su mumis jūsų vaikų užduodamais klausimais, kurie įspraudžia jus į kampą arba į kuriuos jums tenka paieškoti išradingų atsakymų. Mes šiuos klausimus perduosime žinomiems žmonėms ir kiekvieną savaitę pasidalinsime su Jumis jų atsakymais!
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/241.inc"); ?>