„Buvau daug svajojantis vaikas ir visada, sugalvojus ką nors netikėtai linksmo ar įdomaus, norėdavau, kad būtinai tai prisiminčiau, kai būsiu mama, kad galėčiau nustebinti savo vaikus. Dabar sau vis primenu, kad, kai žaidžiu su vaikais, ir pati turiu pabūti vaiku, tada žaidimai tampa kur kas linksmesni. Kantrybė – geriausias tėvų bruožas. Tad ją abu su Jogaila daugiausiai ir ugdome“, – sako televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė. Ji šiuo metu augina dvejų metų Mariją Barborą ir neseniai gimusį sūnų Aleksandrą.
„Būti suaugusiu daug fantazijos nereikia. Pusę laiko galima skųstis, kad esi pavargęs, likusią pusę klausytis, kokie pavargę kiti. O štai bendrauti su vaikais reikia ir energijos, ir fantazijos, ir daug pozityvumo bei kūrybingumo. To visiems noriu šį pavasarį palinkėti“, – šypsosi garsi moteris.
– Iš ko pagamintas mėnulis? Ar gali būti, kad iš sūrio?
– Nežinau iš ko, bet spėju, kad ne iš sūrio, nes tada amerikiečiai būtų dažniau skraidę į mėnulį pasiimti sūrio amerikietiškiems burgeriams.
– Kodėl karvės ir avys miega stovėdamos?
– IKEA negamina pakankamai didelių lovų.
– Iš kur mes žinome, kad egzistuojame?
– Manau, suaugusieji tik apsimeta, kad daug žino. Iš tikrųjų niekas nieko gerai nežino ir niekas niekada dėl nieko nėra tikras.
– Kodėl tėčio barzda duria?
– Aš turėjau tą patį klausimą, kai buvau vaikas. Tiesą pasakius, mano pirmas žodis buvo „duria“ ir skirtas tėčio barzdai, bet jis man taip ir neatsakė. Laikui bėgant, žmonės nustoja klausinėti įdomių klausimų, nes mano, kad žino atsakymus, o visai be reikalo. Manau, man irgi reikės grįžti prie šio klausimo.
– Kodėl negalima gyventi parduotuvėje ar boulinge, juk ten visko yra ir labai smagu?
– Bet galima daug mokytis ir dirbti, o tada turėti milžiniškus namus ir įsirengti boulingą, parduotuvę arba kino teatrą savo namuose.
– Koks skaičius yra pats paskutinis prieš begalybę?
– Manau, jei kada kas tiek suskaičiuos prieš paskutinį skaičių bus ne skaičius, o frazė „na ir užkniso“.
– Kodėl kartais žagsiu?
– Nes kažkas tuo metu apie tave labai daug galvoja.
– Kokia yra vidurnakčio spalva?
– Priklauso nuo to, su kuo tą minutę esi. Kartais gali būti net raudonos arba rožinės.
– Kas yra Dievas?
Tas, dėl kurio mes visi turim būti geresni nei buvom vakar.
– Kas pagimdė pirmą pasaulyje žmogų?
– Toks vyrukas Darvinas sakė, kad beždžionė. Bet kaip jau sakiau, niekas dėl nieko nėra tikras.
– Ar įmanoma išeiti iš proto?
– Galima ir stebint mūsų visuomenę, kai kurie išeina iš ten per dažnai.
– Kodėl dantis reikia plautis dažniau nei pilvą?
– Nes pilvui nereikia būti tokiam baltam, kaip dantim.
– Kodėl mes negalime matyti praeities?
– Toks dėdė Zuckerbergas mano, kad galim matyti ne tik savo, bet ir kitų praeitį. Pažiūrėk tėvelių telefono galeriją, juk ten praeitis.
– Kai eisiu į mokyklą tai mokinsiuos mokesčius?
– Mokesčius visi mokinasi, kai baigia mokyklą ir mokosi visą gyvenimą. Tik būna tokių mokinių, kuriems niekaip nepavyksta išmokti jų nepamiršti.
– Koks kefyro skonis?
– Man atrodo kefyro skonis labiausiai priklauso nuo to, su kuo jį vartoji. Jei jis šaltibarščiuose, tai skonis tikrai bus vasaros.
– Ar tėtis darbe turi lovą?
– Tie, kas daug mokėsi, daug dirbo, gali turėti darbe ne tik lovą, bet ir stalo futbolą.
– Ko tie bijūnai (gėlės) bijo?
– Kaip ir visos gėlės jie bijo, kad mama pamirš juos palieti. Bet jie vieninteliai nebijo to pripažinti. Žinok, panašiai yra ir su žmonėmis.
– Kur žmonės eina po mirties?
– Jei buvo geri, jų laukia dar geresnis gyvenimas. Tikiuosi. Bet kaip jau sakiau, žinok, mes suaugusieji, nieko iš tikrųjų nežinom, mums tik patinka tokiais apsimesti.
Pasidalinkite su mumis jūsų vaikų užduodamais klausimais, kurie įspraudžia jus į kampą arba į kuriuos jums tenka paieškoti išradingų atsakymų. Mes šiuos klausimus perduosime žinomiems žmonėms ir kiekvieną savaitę pasidalinsime su Jumis jų atsakymais!
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/241.inc"); ?>