Išanalizavo, kokį poveikį daro laikas prie ekranų: tyrimo rezultatai kalba patys už save

Prieš du mėnesius Daisy Greenwell ir Clare Fernyhough sukūrė „WhatsApp“ grupę, skirtą diskusijoms, kaip kovoti su mažų vaikų reikalavimais duoti jiems išmaniuosius telefonus. Po to, kai apie savo planus jos paskelbė „Instagram“, į grupę pradėjo prašytis ir kiti tėvai. Dabar jų grupė „Smartphone-Free Childhood“ („Vaikystė be išmaniųjų telefonų“) turi daugiau nei 60 tūkst. narių, diskutuojančių, kaip apsaugoti vaikus nuo demoniškų prietaisų – ši diskusija, žinoma, vyksta jų pačių išmaniuosiuose telefonuose.

Ši Didžiojoje Britanijoje gimusi grupė nėra vienintelė, sunerimusi dėl vaikų laiko, praleidžiamo prie ekranų. Praėjusį mėnesį Floridos valstija priėmė įstatymą, draudžiantį naudotis socialine žiniasklaida jaunesniems nei 14 metų vaikams. Pranešama, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė svarsto galimybę uždrausti pardavinėti mobiliuosius telefonus jaunesniems nei 16 metų asmenims. Šį susirūpinimą apibendrina neseniai pasirodžiusi Jonathano Haidto knyga „The Anxious Generation“ („Nerimo karta“), kurioje tvirtinama, kad išmanieji telefonai ir ypač per juos pasiekiami socialiniai tinklai sukelia piktybinį „vaikystės perprogramavimą“.

Audringose diskusijose išryškėja du gana aiškūs dalykai. Pirma, išmanieji telefonai ir socialinė žiniasklaida yra tapę svarbia vaikystės dalimi. Vienas Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad iki 12 metų beveik kiekvienas vaikas jau turi savo telefoną. Kai tik jį gauna, didžiąją dalį laiko, praleidžiamo prie ekranų, suryja socialinė žiniasklaida. Amerikiečių paaugliai socialinėms programėlėms skiria beveik penkias valandas per dieną, rodo „Gallup“ apklausos. Populiariausios iš jų yra „YouTube“, „TikTok“ ir „Instagram“ (didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ yra nustumtas į tolimą ketvirtą vietą).