Tai pasakytina ne tik apie jo kambarį, toli gražu – chaosas įsiviešpatauja kiekviename buto kampelyje.
O jūsų brangiausias paauglys į savaime suprantamus ir natūralius jūsų reikalavimus ir priekaištus atsako pykčiu (jei iš viso atsako)...
Taip yra todėl, kad jūsų vaikas paprasčiausiai neturi patyrimo: jis nežino, kaip sunku gyventi su žmogumi, netvarkingesniu už jį patį.
Visa laimė, ši fazė truks ne amžinai.
Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad turite numoti ranka į savo atžalos netvarkingumą: ugdykite jo meilę tvarkai!
Tačiau nuo ko gi turėtumėte pradėti?
O, jūsų laukia ilgas ir varginantis darbas. Pradėkite nuo menkiausių nurodymų ir pačių paprasčiausių užduočių.
Svarbiausia pasiekti kad ir mažiausią pažangą.
Reikalaukite iš vaiko, kad jis:
maisto likučius išmestų į šiukšlių dėžę;
pavalgęs sutvarkytų virtuvę;
viršutinius rūbus liepkite kabinti ar dėti į jiems skirtą vietą (kad užėję svečiai turėtų kur pasikabinti savo drabužius, o ne grožėtis matomiausioje vietoje nutrenktomis ne itin švariomis jūsų atžalos kelnėmis);
batus liepkite gražiai padėti į jiems skirtą vietą (kad nereikėtų po visą butą jų ieškoti po spintomis, stalais ar lovomis);
išeinant iš kambario reikalaukite užgesinti šviesas.
Kai apsispręsite išplėsti vaiko atsakomybės ribas, kiekvieną rytą suprantamai išaiškinkite jam, kodėl jūs to reikalaujate, t. y. kodėl taip svarbu, kad jis perimtų tam tikrą atsakomybę.
Natūralu, kad kaip besivystanti asmenybė, jūsų paauglys labiau domėsis draugais ir laisvalaikiu, o ne nelemtais buities reikalais. Todėl būtina jam tiesiai išsakyti, ko iš jo norite.
Kalbėkite kiek galėdama konkrečiau: sakykite „pasiklok lovą, išmesk popierius, nuvalyk nuo lentynų dulkes“, – paprasčiausias „sutvarkyk kambarį“ gali būti suprastas visai ne taip, kaip to norėtumėte jūs.
Jei paauglys ir toliau neklausys jūsų prašymų, jam gali padėti po visą butą lipnia juosta išklijuoti konkretūs priminimai – nurodymai. Tarkime, vonios kambaryje galėtumėte pritvirtinti lapelį:
rankšluosčio vieta – ant pakabos!
Išskalbtas kojines kabink ant gyvatuko!
Nusiprausęs po dušu sausai iššluostyk grindis!
Padėk šampūną atgal į lentyną!
Ir taip toliau. Nepykite ant vaiko, jei jis vis užmiršta, ko prašėte – prie tvarkos priprasti tikrai nelengva.
Tačiau paauglys tikrai pasistengs greičiau išmokti vykdyti jūsų reikalavimus, jei kils grėsmė, kad raštelius pamatys jo draugai.
Jei po kurio laiko paauglys vis dar piktybiškai nesilaiko nustatytos tvarkos, teks imtis griežtesnių priemonių: įvesti bausmes (žinoma, atsižvelgiant į vaiko amžių).
Bausdami vaiką visada ir kiekvieną sykį konkrečiai paaiškinkite, kuo jis tos bausmės nusipelnė.
Na, tarkime, kad dėl to, jog jums teko viską jam iš paskos tvarkyti, jūs nebespėjate nuvežti jo į futbolo rungtynes.
Jeigu vis tiek vaikui nesiseka palaikyti tvarkos, pažadėkite jam kokį apdovanojimą. Jei vaikas visą mėnesį kasdien šluostys dulkes, tai gali tapti puikiu įpročiu.
Tačiau apdovanojimas neturėtų būti piniginis – galite įsigyti mokamą namų tvarkytoją, kuris užsilipęs jums ant sprando reikalaus po eurą už kiekvieną nušluostytą dulkelę.
Pakalbėkite su vaiku. Gal yra priežasčių, kodėl jis nenori tvarkytis? Žinoma, jis nenorės tvarkytis, jei jo kambarį sujaukė mažoji sesutė.
Jei pastebėjote, kad paauglys priėmė naująsias tvarkos namuose sąlygas, galite pamažu ilginti reikalavimų sąrašą.
Tik turėkite kantrybės.
Kartokite sau amžiną tiesą, kad niekas nėra tobulas, ir nesiekite idealios tvarkos paauglio kambaryje.
Turėkite omeny, kad jūsų brangi atžalėlė pažįsta jus kaip nuluptą: užfiksuoja kiekvieną atodūsį, žino jūsų pakantumo ribas; jis žino, kad papykusi ir parėkusi jūs vėl nusiraminsite.
Štai kodėl gali būti neveiksmingi jūsų niurzgėjimai ir bambėjimai.
Kartokite paaugliui: vis šeimos nariai namuose turi tam tikrų pareigų, kurias turi vykdyti.
Kaip paskutinę priemonę galite įvesti pinigines bausmes.
Sudarykite sąrašą – „kainoraštį“, kuriame juodu ant balto išdėstykite, kiek kišenpinigių neteks paauglys, neatlikęs vieno ar kito darbo.
Žiauru? Galbūt.
Tačiau atrodys visai teisinga, jei baudos – vaikų kišenpinigiai (kaip, beje, ir tam tikra dalis tėvelio atlyginimo), keliaus į kiaulę taupyklę.
Taupyklėje surinktus pinigus galima būtų panaudoti kokiam šauniam bendram visos šeimos tikslui – pavyzdžiui, atostogų išlaidoms.
Jei jums nepriimtinos finansinės nuobaudos, galite už periodišką buities darbų nevykdymą riboti ar visai panaikinti kai kurias vaiko privilegijas.
Tačiau visi sutiks, kad geriausia būtų pabandyti tiesiog įtikinti vaiką tvarkos.
Ir svarbiausia – neužmirškite pagirti savo vaiko, kad ir už tai, kad jis pakeliui į namus nupirko kepalėlį duonos, nes prisiminė, kad ant šaldytuvo durų užklijuotame lapelyje pats įrašė, kad ji baigiasi.
Visi trokšta pagyrimų, ir jūsų vaikas anaiptol ne išimtis.