Finansų programėlės „Revolut<18“ duomenys rodo, kaip vaikų ir paauglių finansus sekasi valdyti lietuviams – kiek ir už ką atžaloms skiriame kišenpinigių, kokiems tikslams skatiname vaikus taupyti, kur ir kam savo dienpinigius išleidžia vaikai, rašoma atsiųstame pranešime.
„Revolut<18“ suteikia galimybę 6–17 m. vaikams ir paaugliams valdyti savo finansus su viena programėle, leidžiančia gauti, taupyti ir leisti pinigus aplinkoje, kurią kontroliuoja tėvai. Paslauga Lietuvoje jau naudojasi per 25 tūkst. klientų, daugiausia iš jų – 11–14 m. amžiaus paaugliai.
Kelių eurų atlygis – už tvarką namuose ir pavedžiotą šunį
Populiariausios lietuvių tėvų užduotys susijusios su pagalba buityje: vaikai tvarko savo kambarius, drabužius, valo dulkes, klojasi lovas, plauna indus ar iškrauna jau išplautus iš indaplovės, neša šiukšles, padeda prižiūrėti augintinius – vedžioja šunį, maitina katinus ar valo jų kraiko dėžutes. Už tai vaikai gauna kelių eurų atlygį.
Nemažai tėvų Lietuvoje finansiškai motyvuoja ir geriau mokytis – perveda pinigų už atliktus namų darbus arba konkrečius gautus pažymius, pavyzdžiui, 3 eurus už kiekvieną dešimtuką arba 2 eurus už devintuką. Duomenys taip pat rodo, kaip tėvams Lietuvoje labai svarbu ugdyti vaikų skaitymo įpročius: itin dažnos užduotys kasdien paskaityti bent keletą knygos puslapių per dieną.
Kai kurie tėvai Lietuvoje ugdo vaikų bendrą discipliną, finansiškai motyvuodami (vidutiniškai 10–20 eurų per savaitę) už sutartų šeimos taisyklių laikymąsi, tvarkingą miego ir kėlimosi režimą, grįžimą laiku namo savaitgaliais. Bet pasitaiko ir gana smulkmeniškų užduočių – pavyzdžiui, euras už išsivalytus dantis. Kiti finansiškai skatina kūrybiškumą (iki 10 eurų skiria už išmoktą eilėraštį, šokį, fokusą, pagrotą kūrinį ar pagamintą želė desertą), dar kiti ugdo patriotiškumą (pavyzdžiui, 15 eurų skiria už išmoktą mūsų šalies himną).
Kur ir kam vaikai išleidžia kišenpinigius Lietuvoje?
Kokiems tikslams ar pirkiniams taupo lietuvių šeimos? Nors dažniausiai taupoma be konkretaus tikslo, tiesiog siekiant formuoti vaikų taupymo įpročius, vis dažniau sugalvojamas ir konkretus planas – atostogos ar klasės išvyka, kompiuteris, monitorius, planšetė, išmanusis laikrodis ar naujas mobilusis telefonas, dviratis ar paspirtukas, dronas ar virtualiosios realybės akiniai, drabužiai ar batai, šuniukas, gitara ar knygos. Tarp paauglių pasitaiko taupančių motoroleriui ar motociklui, kompiuterinių žaidimų įrangai.
Kur sutaupytus pinigus ar gautus kišenpinigius leidžia vaikai? Daugiausia (daugiau nei 40 proc.) visų mokėjimų atliekama parduotuvėse, apie 20 proc. – kavinėse ir restoranuose, dar tiek – maisto prekių parduotuvėse. Apie 10 proc. mokėjimų vaikai atlieka už transporto paslaugas, dar 5 proc. skiria pramogoms.
Išanalizavus dažniausius mokėjimų gavėjus, lyderiauja pavėžėjimo paslaugas teikiančios bendrovės, burbulinės arbatos barai, specializuotos saldumynų parduotuvės, kavinių tinklai, greito maisto restoranai, maisto prekių parduotuvės, maisto į namus užsakymo platformos, viešojo transporto paslaugas teikiančios įmonės.
Kišenpinigiai paruošia vaiką gyvenimui
Jungtinėje Karalystėje „Revolut“ užsakymu „OnePoll“ atlikto tyrimo metu buvo apklausti 2000 tėvų, auginančių 6–17 metų vaikus. Tyrimas parodė, kad dauguma britų vaikams kišenpinigius skiria kartą per savaitę ar mėnesį, taip mokydami vaikus planuoti savo finansus ir pratindami prie „algadienio“.
Ugdyti finansinį raštingumą gali padėti ne tik įprasti kišenpinigiai, bet ir papildoma finansinė motyvacija už atliktas užduotis ir pagalbą namų ruošos darbuose. Tyrime dalyvavę britų tėvai nurodė, kad dažniausiai tokias užduotis pradeda skirti vaikams nuo 8 metų.
Dažniausios užduotys Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems vaikams buvo susijusios su namų ruoša, augintinių priežiūra – išplauti indus, pašerti augintinius, palieti gėles, sutvarkyti stalą po vakarienės. Tyrime dalyvavę 39 proc. tėvų sutiko, kad tai padeda formuoti esminius gyvenimo įgūdžius, 36 proc. – kad kuria gerą darbo etiką, 34 proc. – paruošia gyvenimui ateityje.