– Pradėkime pokalbį nuo tavęs. Daug metų esi žinomas žmogus, kas uždeda tam tikrą naštą. Kai kalbame apie tavo santykį su kitais žmonėmis, ar yra kažkoks ypatingumas dėl to, kad esi žinomas? Gal kartais nesupranti, kodėl su tavimi žmogus nori bendrauti.
– O koks skirtumas? Esu atviras ir galiu bendrauti su bet kuo. Jei kitas ko nors nori iš manęs, tai ir man dėl to gerai. Ar mane tie žmonės išsiurbia? Ne. Kita vertus, negali apsiriboti tik savo draugų ratu, man kiekviena nauja pažintis yra atradimas.
– Yra toks mokslinis paskaičiavimas, kad žmogus negali turėti daugiau nei 100 draugų…
– Nesąmonė. Netikiu šitais skaičiais, nes, visų pirma, nesame įvardiję, kas yra draugas, kas yra pažįstamas, kas yra bičiulis ir t.t. Ar draugas yra tas, kuris gali į tavo namus ateiti be skambučio? Neturiu nė vieno tokio. Ar aš pakviesčiau pažįstamą žmogų gerti kavos ir nekalbėti apie reikalus – irgi klausimas. Vienas bičiulis pasakė, kad tokiame amžiuje jau naujų pažinčių nereikia. O aš manau, kad reikia. Pavyzdžiui, neseniai vienas važiavau į vakarėlį, kur nežinojau, ką sutiksiu. Ir sutikau labai fainų žmonių. Vilniaus gatvėje kiekvieną savaitgalį sutinku savo klientus, kurie kartu yra ir bičiuliai.
