Dovana neturėtų tapti problema
„Šeimos rate paprastai pavyksta pasikalbėti ir susitarti, kaip elgsimės su dovanomis. Nemažai šeimų apsisprendžia brangesnes dovanas įteikti gimtadienio proga, o per Kalėdas pasveikinti tik simboliškai. Žinau, kad būna atvejų, kuomet be vaikų, kurie neretai tikisi gauti daugiau ir brangesnių dovanų, vertingų dovanų tikisi ir antra pusė, broliai ar seserys. Nepaisant socialinio spaudimo ar nepatogumo, svarbu suprasti – artimųjų lūkesčiai, kurių jūs negalite išpildyti, neturėtų versti jaustis blogai arba įpareigoti pirkti dovanas, kurių negalite sau leisti“, – kredito unijų grupės „Kreda“ atsiųstame pranešime spaudai cituojama G. Petronienė.
Ekspertai primena, kad Kalėdos – daugiau nei tik parodyti, kiek aš galiu sau leisti. Tai – laikas, skirtas šeimai, artimiesiems ir draugams, o vertingiausios dovanos – ne tos, kurios prekybos centruose kainuoja brangiausiai.
Psichologė sutinka, kad šventiniu laikotarpiu konkurencijos aplinkoje išvengti sudėtinga, visgi suaugusieji santykius, dėmesį, nuoširdumą ir laiką kartu įprastai vertina labiau nei daiktus.
„Dovanojančiam žmogui dovana neturėtų sukelti finansinių problemų, ją gavusį priversti pasijusti nepatogiai ar įpareigoti. Dovanoti turėtų būti gera, dėl kitų džiaugsmo neatsisakant savo gerovės. Kartais prireikia drąsos dovanoti daugiau emocijų keliančią arba paties pagamintą dovaną, pavyzdžiui, iškeptą pyragą, numegztą šaliką, parašytą eilėraštį ar užrašytą linkėjimą, galbūt padaryti staigmeną – suplanuoti kokybišką laiką kartu. Visa tai gali kainuoti daug mažiau, bet neabejotinai paliks daug daugiau įspūdžių“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Ruoštis – atsakingai
„Šventėms labai svarbu ruoštis iš anksto: ne tik apgalvojant ir sudarant dovanų sąrašą, bet ir emociškai – nepasiduoti spontaniškam pirkimui. Net ir per šventes svarbu laikytis finansinės disciplinos. Pavyzdžiui, 50–30–20 taisyklės, kuria vadovaujantis, 50 proc. gaunamų pajamų turėtų būti skiriamos būtinosioms išlaidoms: būstui, maistui, transportui ir komunaliniams mokesčiams. 30 proc. – nebūtinosioms išlaidoms: laisvalaikiui, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei, neplanuotiems pirkiniams. Likę 20 proc. – taupyti ir investuoti“, – priminė Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) Verslo plėtros vadovė Jolita Rėkutė.
Pašnekovė priminė, kad viena svarbiausių taisyklių, prieš planuojant biudžetą dovanoms, o vėliau skubant į parduotuves, įsivertinti kasdienes išlaidas, finansinius įsipareigojimus ir tik tuomet planuoti, kam ir kokios vertės dovanų galite nupirkti. Skolintis dovanų įsigijimui – neatsakinga, nes praėjus šventėms skolos liks. Verčiau paieškoti alternatyvų materialioms dovanoms: laikas kartu, dėmesys – dovanos, kurios tikrai bus įvertintos.
Psichologė pritarė, jog vaikai ir ypač vyresni žmonės vertina laiką kartu ir nuoširdumą, pavyzdžiui, pasidalijimą, kokie momentai kartu buvo svarbūs, už ką žmogus jaučiasi dėkingas.
Pašnekovė primena ir dar vieną vertingą dovaną – pramogas. Pavyzdžiui, bilietai į spektaklį, į kurį keliaujama kartu, skiriant laiką vienas kitam.
Pirkimas nepakeičia bendravimo
Kaip prieš Kalėdas neišleisti visų santaupų? Svarbiausias psichologės patarimas – nepirkti impulsyviai, prieš įsigyjant brangesnį pirkinį, pasilikti laiko pasvarstymui. Finansų specialistai rekomenduoja 24 valandų taisyklę – prekę įsigyti tik tuomet, jei praėjus šiam laikui, ji vis dar atrodo reikalinga.
„Kartą per metus mes skubame pirkti daiktų, kurių, kaip paaiškėja po švenčių, mums galiausiai nė neprireikia, tuomet ieškome būdų, kam juos atiduoti, perdovanoti ar grąžinti. Kai kurie žmonės vadovaujasi taisykle – vieną daiktą atsinešei, kitą išnešk: padovanok, pasikeisk, tuomet noras pirkti sumažėja. Svarbiausia – nepasiduoti masiniam pirkimui. Ar tikrai turime kur padėti dar vieną žvakę, puodelį ar kepurę?“ – atkreipė dėmesį pašnekovė.
G. Petronienė priminė, jog Kalėdų laikotarpis – puiki proga susimąstyti, kas dar, be pirkimo, mums teikia džiaugsmo. Ar tikrai vartojimas – svarbesnis nei įvairios veiklos, bendravimas ar draugystė? „Atrodo, lengviausias būdas pasijusti laimingam – pirkti, tačiau galbūt metas šį požiūrį keisti?“ – svarstė psichologė.
