Viena iš darnaus ir aplinkai draugiško bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ įkūrėjų ir projektų vadovė Goda Sosnovskienė sako, kad su vaikais apie tvarumą, sąmoningumą bei draugiškumą aplinkai reikia kalbėtis nuo mažų dienų, tada ši tema jiems taps kasdieniška ir natūrali, jie net nekels klausimo, ar šiukšles reikia rūšiuoti, žinos, kad energija gali būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių, rašoma atsiųstame pranešime. Šiukšlių rūšiavimas ar saikingas vandens naudojimas jiems taps toks pats įprastas, kaip dantų valymasis ar rankų plovimas prieš valgį.
Anot Godos, kai kurie vaikai, gyvenantys mieste ir neturintys galimybės pasisvečiuoti močiutės darže, net nežino, kad pomidorai auga lysvėse, o ne prekybos centrų lentynose. Supažindinti tokius vaikus su tuo, iš ko sutvertas pasaulis, jau gali būti pirmas žingsnis. O toliau – tausaus gyvenimo būdo puoselėjimo pagrindai. Jei Pasaulio pažinimo pamokos neįdomios ir vaikas nelanko Gamtamokslinių tyrimų būrelio, kurio metu mokytoja pasakoja apie tvarų ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą, o tėvai visiškai tuo nesidomi, jis taip ir lieka tame „pomidorų, augančių prekybos centrų lentynose“ pasaulyje. Iniciatyvos, skatinančios vaikus domėtis aplinka ir jos tausojimu už mokyklos ribų – būtinos.
„Miesto laboratorija pati savaime yra įdomus objektas. Nuo pat įkūrimo pradžios pas mus beldžiasi mokyklos, kurios labai nori mūsų erdvėje rengti edukacines programas. Iki šiol neturėjome sukūrę jokių programų ir priiminėdavome vaikus tik trumpoms ekskursijoms, o norėjosi jiems pasiūlyti ką nors įdomaus, turinčio vertę ir prasmę. Kai daugiau nei prieš metus iš „Aktyvių piliečių fondo“ gavome paramą, pradėjome vykdyti projektą „Zero waste karta“, skirtą šeimoms, auginančioms vaikus, pradinių klasių moksleiviams bei visiems, susijusiems su vaikais iki 10-ies metų“, – sako G. Sosnovskienė.
Vilniuje, Antakalnio mikrorajone esančiame Sapiegų parke įsikūręs darnus ir aplinkai draugiškas bendruomenės centras „Miesto laboratorija“ – erdvė, kurioje savaitgaliais ne karantino metu veikia zero waste restoranėlis bei kepykla ir kone kasdien vyksta renginiai bei edukacijos įvairiomis tvarumo, žalio gyvenimo ir aplinkosauginėmis temomis. „Miesto laboratorijos“ erdvė stilingai įrengta antrinio dizaino principais – joje nerasite nė vieno naujo daikto. Šalia laboratorijos įkurtas miesto daržas, o jos viduje – ištisus metus puoselėjamas hidroponinis daržas.
Paklausta, ką vaikams šioje erdvėje labiausiai maga veikti, pačiupinėti, projektų vadovė sako: „Dažniausiai jiems būna netikėtas daiktų perdarymas. Juos nustebina, tarkime, iš vamzdžio padarytas šviestuvas, iš senų durų sumeistrautas stalas. Dažnu atveju vaikai išvis nesusimąsto, iš kur atsiranda daiktai. O kai pamato, kad daiktas, prie kurio jie sėdi, ne tik pačių pasidarytas, bet dar ir iš kito daikto, labai nustemba.“ Goda sako, kad labai svarbu su vaikais kalbėti apie daiktų prigimtį ir jiems paaiškinti, kad, visų pirma, daiktai gali būti paties žmogaus padaromi, antra, kad jie gali būti padaromi nenaudojant kokių nors papildomų medžiagų ir neturint sudėtingų instrumentų arba naujų daiktų – stalą galima pasigaminti iš senų durų, rankenėles stalčiams – iš šaukšto ir šakutės. Pašnekovė teigia, kad vaikams įdomios visos temos, jeigu jas įdomiai pateikia pats šia sritimi besidomintis žmogus. O dar padeda žaidimai.
„Sugalvojome pradinių klasių moksleiviams sukurti paveikią, įtraukiančią edukacinę programą „Zero hero“, skirtą ugdyti vaikų elgesio su aplinka sąmoningumą ir formuoti aplinkai draugiško elgesio įpročius. Suprasdami, kad žaidimas, skirtingai nei tradicinė pamoka, – įtraukus būdas supažindini vaikus su šia tema, pasisamdėme tarp žaliaminčių gerai žinomą antropologę ir dėstytoją Jekateriną Lavrinec. Ji sukūrė šiai programai skirtą kortų žaidimą, kurį sudaro 5 temos, glaudžiai susijusios su „Miesto laboratorijos“ veiklomis: augalai, kompostas, antrinis daiktų panaudojimas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir kaimynai.
Programa pradedama nuo 30 min. ekskursijos, kurios metu vaikai supažindinami su laboratorijoje įdiegtomis tvariomis veiklomis – maisto auginimu, baldų prikėlimu antram gyvenimui, antriniu vandens panaudojimu, ryšiu su daiktais besidalinančiais kaimynais. Antrojoje programos dalyje 30 min. skiriama edukaciniam žaidimui, kurio metu vaikai turi galimybę pasidalinti, kokių realių aplinką tausojančių sprendimų jie sužinojo ekskursijos metu, ir įtraukti juos į žaidimą.
Edukacinis žaidimas „Zero hero“ skirtas pradinių klasių moksleiviams ir mokytojams, siekiant kalbėtis apie ekologiją, tvaresnį gyvenimo būdą („be atliekų“), sąmoningą ir draugišką santykį su juos supančia aplinka. Tai žaisminga pagalbinė priemonė, galinti praturtinti ir paįvairinti pasaulio pažinimo pamokas, išvykas ir ekskursijas ekologijos bei gamtos pažinimo temomis. Žaidimą galima žaisti tiek klasėje, tiek lauke – visur, kur susėdus grupelėmis galima smagiai „pakortuoti“ ir padiskutuoti apie švaresnę ir darnesnę vaikų gyvenimo aplinką.
Kai baigsis karantinas, šį žaidimą „Miesto laboratorija“ kviečia klases atvykti žaisti gyvai, o kol kas siūlo jį parsisiųsti pdf formatu ir susikarpyti patiems. Tokiu būdu jį gali žaisti ne tik tie, kurie į „Miesto laboratoriją“ negali atvykti dėl karantino, bet ir tie, kurie gyvena kiek tolėliau nuo Vilniaus, tarkime, Klaipėdoje.
„Miesto laboratorija“ projektui „Zero hero“ pakvietė ir panašią erdvę iš Kauno rajono „Stuba“, kuri rengia edukacinę programą apie baterijas. Jos metu vaikams pasakojama, kokių rūšių baterijų būna, iš kokių medžiagų jos sudarytos, iš kur tos medžiagos gaunamos ir kodėl svarbu baterijas naudoti saikingai, o panaudotas išmesti į joms skirtas vietas, o ne į buitinių atliekų konteinerius. Vaikams ir čia siūloma įsitraukti į interaktyvias veiklas. Žaidimo „Elektros grandinė“ metu jie vienas kitam perduoda kamuoliukus, tarsi jie būtų baterijoje esančios medžiagos. Taip pat naudojamas didelis žemėlapis, kuriame skirtingomis spalvomis pažymima, kur išgaunamos medžiagos, reikalingos baterijų gamybai, ir kokiais keliais jos keliauja iki pasiekia mus.
G. Sosnovskienė, paklausta, ar įmanoma vaikus išmokyti draugiško elgesio aplinkai, jei šiai sričiai visiškai dėmesio neskiria, o gal net kaip tik savo elgesiu skatina aplinkai kenkiantį elgesį jų tėvai, sako: „Aš manau, kad kiekviena pasėta sėkla gali užaugti. Aišku, tėvų pavyzdys yra pamatas viskam. Jeigu tėvai padoriai tvarkosi, rūšiuoja, neperka be saiko daiktų, tausoja maistą namuose, netgi pasisodina kokį prieskonį ant palangės, vaikai natūraliai perims tai, ką matys namuose. Be to, dažnai vaikai tai, ką naujo sužino mokykloje, atneša į šeimą. Jei tėvai pakankamai pasiruošę priimti naujoves, jų mąstymas bei elgesys keičiasi. O jeigu situacija sudėtingesnė, tarkime, šeimoje nebendraujama arba tėvai negali ar nėra pasiruošę priimti vaikų atnešamų naujienų, vis tiek viskas, ką vaikai pamato ir sužino, lieka. Vaikai tos informacijos nepamirš. Jeigu susidarys palankios aplinkybės, jie ją panaudos.“