Mitybos specialistai sako, kad pratinti vaikus valgyti daugiau vaisių ir daržovių yra pirmiausiai tėvų pareiga, tačiau naujas tyrimas parodė, kad šie ne visuomet žino, kiek iš tiesų daržovių per dieną reikėtų suvalgyti jų atžaloms ir nenumano, kad mažieji jų gauna per mažai.
Vieno pomidoro ar morkos per dieną – negana
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiam žmogui rekomenduoja per dieną suvalgyti 400 g ir daugiau vaisių bei daržovių. Nors paprastai manoma, kad vaikams šis kiekis gali būti kiek mažesnis, tačiau mitybos poveikio sveikatai tyrėja Aida Matulevičiūtė teigia, kad tokias pat normas galima drąsiai taikyti ir vaikams, nes jų augantiems organizmams iš daržovių gaunamos naudingosios medžiagos yra dar svarbesnės.
„Trumpas atsakymas į klausimą, kiek daržovių reikėtų valgyti žmogui – nesvarbu suaugusiam ar vaikui – būtų paprastas – kuo daugiau. Žinoma, kai kam pakankamai daug gali atrodyti ir pora pomidorų ar viena salotų lėkštė per savaitę. Vis dėlto tai būtų gerokai per mažai, nes šiandien pakankamu kiekiu jau yra laikoma septyni vienetai daržovių bei penki vienetai vaisų per dieną“, – sako A. Matulevičiūtė.
Anot A. Matulevičiūtės, vienas vienetas daržovių ar vaisų apytiksliai atitinka vidutinio dydžio daržovę ar vaisų – bananą, morką, pomidorą – arba maždaug 100 g. Dažnai minėtos normos gerokai viršija tėvų įsivaizdavimą, kiek vaisių ar daržovių turėtų suvalgyti jų atžalos, o daugeliu atveju jų ir suvalgoma gerokai mažiau nei reikėtų.
Svarbu įvairovė
Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad tik kiek daugiau nei du penktadaliai (42 proc.) tėvų gali teigti, jog daržoves jų vaikai valgo kasdien. Trečdalis tėvų atskleidė, kad daržo gėrybes jų mažyliai vartoja 2-3 kartus per savaitę, o 17 proc. – 3-4 kartus per savaitę. Dar 6 proc. tėvų pripažino, kad daržoves jų vaikai paragauja rečiau nei kartą per savaitę, o 2 proc. teigė, kad tokio maisto jų vaikai nevalgo beveik niekuomet.
A. Matulevičiūtės teigimu, suvartoti pakankamą kiekį daržovių yra vienas iš sveikos mitybos pamatų. Be to, pasak tyrėjos, daržoves ir vaisius reikėtų valgyti kuo įvairesnius.
„Būtų naivu manyti, kad dideliais kiekiais vartojant, tarkime, vien obuolius ar pomidorus, patenkinsime organizmo vitaminų, mineralų, skaidulų ir kitų naudingų medžiagų poreikį. Vartojamų daržovių, vaisių ir žalumynų spektras turėtų būti kuo platesnis. Tai galioja ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams“, – sako A. Matulevičiūtė.
Visas daržoves noriai valgo retas mažylis
Vis tik daugelis tėvų turbūt sutiks, kad įtikinti mažuosius valgyti daržoves nėra taip paprasta. Dažnas vaikas nepatikliai žiūri į vieną ar kitą jam siūlomą daržo gėrybę, sako nemėgstantis vieno ar kito, o kartais ir daugelio, jo organizmui naudingų daržovių.
Atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai mažųjų nemėgstamos iš daržovių yra svogūnai, paprikos ir brokoliai. Jų labiausiai nemėgstantys prisipažino atitinkamai 17 proc., 12 proc. ir 10 proc. apklaustų tėvelių vaikai. Gausų mažųjų nemėgėjų būrį turi ir kitos sveikatai naudingos daržovės bei vaisiai. Tad kaip gi išmokyti vaikus valgyti ne tik daugiau, bet ir įvairesnių daržovių?
Pamėgti padeda vaikų įsitraukimas į maisto ruošimą
A. Matulevičiūtė sako, kad geriausias būdas tai padaryti yra įtraukiant vaikus į maisto gamybos procesą. Mažiesiems galima patikėti kad ir simbolines užduotis, pavyzdžiui, suplėšyti salotos lapą ar išmaišyti dubenėlyje jau susmulkintas daržoves. Svarbu, kad vaikai jaustų, kad ir jie prisideda gamindami tai, ką po to patys valgys.
„Visi juk norime paragauti savo gaminto maisto, o daugelis vaikų tikrai neatsispirs smalsumui, jei žinos, kad tai, ką valgo, yra paruošta jų pačių. Net ir nemėgstama daržovė mažajam gali tapti netgi labai skani, kai jam pačiam buvo patikėta ją nulupti, nuplauti, įdėti į puodą ar kitaip prisidėti prie jos atsiradimo ant pietų stalo“, – pažymi A. Matulevičiūtė.
Tiesa, mitybos tyrėja priduria, kad, jei vaikas iš tiesų atkakliai atsisako valgyti kokią nors daržovę, per prievartą jos siūlyti nereikėtų. Geriau tokiu atveju paeksperimentuoti ir paieškoti to, kas mažyliui patiks labiau.
„Tikrai nėra tragedija, jei vaikas nevalgo, pavyzdžiui, kalafioro, tačiau mielai ragauja kitas daržoves ar vaisius. Svarbu, kad daržovės apskritai nebūtų retenybė vaiko mitybos racione. Tiesa, net ir vaiko nemėgstamas daržoves galima pamėginti pateikti skirtingai, panaudoti juos įvairiuose patiekaluose ir pažiūrėti, kaip mažylis reaguoja į juos tuomet. Galbūt jo nusistatymas gali pasikeisti“, – sako A. Matulevičiūtė.
Su daržovėmis supažindinti siekia nuo pat mažens
Vaikų draugystei su daržovėmis neabejotinai svarbu ir tai, kad su daržo bei sodo gėrybėmis mažieji galėtų susipažinti nuo pat mažens – ir geriausia ne iš paveiksliukų knygose, o praktiškai. Suprantama, šiandieniniai vaikai tam progų turi ne tiek ir daug, dėl to dar praėjusiais metais prekybos tinklas „Iki“ pradėjo „Sodinčiaus“ socialinį projektą. Jo metu surengtas didelio susidomėjimo sulaukęs konkursas, kurio rezultatas – dvidešimčiai šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų padovanoti nuosavi šiltnamiai.
„Poreikis vaikams iš arti susipažinti su įvairiomis daržovėmis, suprasti, iš kur jos atsiranda ir kaip auga, yra išties didelis. Tai rodo ir tai, kaip aktyviai vaikų darželiai praėjusiais metais dalyvavo konkurse šiltnamiams laimėti. Dėl to jį kartojame ir šiemet. Galimybę vaikus įtraukti į pažintį su daržovėmis jas auginant nuosavuose šiltnamiuose suteiksime dar dvidešimčiai šalies vaikų darželių“, – sako prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Kaip ir pernai, konkurse norinčių dalyvauti darželių auklėtinai turi nupiešti savo svajonių šiltnamį – šįkart dar ir su Lietuvos šimtmečio akcentu.
Anot B. Čaikauskaitės, praėjusiais metais įrengtų šiltnamių dėka daugiau kaip 6000 Lietuvos darželinukų turėjo progą patys užauginti pirmąjį derlių ir taip pažinti daržoves. B. Čaikauskaitė neabejoja, kad tai yra ypatingai svarbu norint išugdyti sveiką ir tinkamus mitybos įpročius turinčią kartą.