„O jei nežinai atsakymo į sūnui iškilusį klausimą?“, – bandau provokuoti Merūną.

„Pakutenu jį sakydamas „Eik tu, sena galva“, – šypsosi „dvigubas“ tėtis.

Pasiūlėme Merūnui iššūkį: atsakyti į gana įmantrius, DELFI skaitytojų atsiųstus, jų vaikų klausimus, tad scenos žvaigždei teko pasukti galvą ir apie lėktuvus, ir apie priėjimą prie išvados, ir net apie tėčių raugėjimą.

– Kodėl per nosį išbėga snargliukas, bet neišbėga iš kūno visas kraujas?

– Nes nosyje yra dėžutė, kurioje renkasi įkvėpta drėgmė ir dulkės, o kraujas yra mūsų sultys, iš uždaro mūsų kūno pasaulio. Mes kaip braškės ar apelsinai, tik sudėtingesni.

– Kodėl lietus šlapias?

– Nes lietus yra vanduo, o vanduo koks? Šlapias.

– Kaip lėktuvas laikosi danguje?

– Vėjas pučia į lėktuvą ir stengiasi jį išlaikyti ore, pavyzdžiui šitas celofaninis (pasitelkiu maišelį kaip vaizdinę priemonę) maišelis, į kurį pučiu, kol į jį pučiu paleidęs iš rankų ore, tol jis plazdena, nepūsčiau – nukristų. Taip ir lėktuvas.

– Kodėl suaugęs tiek daug visko aiškina vaikams?

– Kad vaikai užaugę būtu protingesni už suaugusius.

– Ar galiu užaugęs vesti savo mamą?

– O ką tėtis darys? Juk jis mamą jau vedė?

– Kas būtų, jeigu suvalgyčiau muilo?

– Visada gadintum orą ir visi matytų, nes per dupcę eitų burbulai.

– Kodėl žmogus mirkčioja?

– Kad akytės nebūtų sausos, ašarėlėmis truputį blakstienos vis sudrėkina.

– Iš kur atsiranda vėjas?

– Nuo jūros atpučia.

– Jei mesiu į viršų varlytę, ar ji išmoks skristi?

– Ne, neišmoks, ji neturi sparnelių.

– Kiek yra „daug“?

– Daug tai nemažai...

– Kodėl po rudens negali ateiti vasara?

– Nes visa gamta, žemė, medžiai nori pailsėti ir eiti miegoti žiemos miego.

– Jeigu valgysiu brokolių, ar mano oda pažaliuos?

– Ne, jokiais būdais. Būsi stiprus ir galingas, kaip Spaidermenas.

– Kai piratai ieškodavo lobio, tai ieškodavo ir bitkoinų?

– Taip, ieškodavo visko, kas brangu, net bitkoinų.

– Jei pasodini sėklytę, išauga gėlė, o jei pakasi po žeme sausainį, kas išaugs?

– Tada po žeme kurmis sausainį pasiims.

– Jei akys būtų išaugusios ant delnų, ką matytume?

– Matytume viską, ką imam, tik iš arčiau.

– Kodėl Raudonkepuraitė neatskyrė savo močiutės nuo vilko?

– Nes jis juk paslėpė nosį po antklode, o ausis po kepuraite...

– Mano tėtė raugėja, bet kai aš atsirūgstu, sako, kad taip daryti negražu. Kodėl?

– Kai kada tėčiai užmiršta, ko juos jų tėčiai mokino, bet save užmiršę jie stengiasi, kad nepamirštum tokios taisyklės.

– Kur man pasislėpti, kad išvis manęs nebūtų?

– O kodėl tu nori, kad tavęs nebūtų? Aš tai slėpčiausi spintoj.

– Kaip suaugusieji prieina prie išvados?

– Viską pasvėrę, apmąstę, pasitarę ir prieina. Lėtai arba greitai.

Pasidalinkite su mumis jūsų vaikų užduodamais klausimais, kurie įspraudžia jus į kampą arba į kuriuos jums tenka paieškoti išradingų atsakymų. Mes šiuos klausimus perduosime žinomiems žmonėms ir kiekvieną savaitę pasidalinsime su Jumis jų atsakymais!

include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/241.inc"); ?>

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)