Savo įžvalgomis apie tai, kaip galėtume užsitikrinti, kad vaikai tamsiuoju metu būtų saugūs, su „Delfi Šeima“ pasidalijo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausioji tyrėja komisarė, knygos „Kelių eismo taisyklės vaikams“ autorė Aistė Dijokaitė.
Ji pastebi, kad tik rugsėjo mėnesį, kai prasideda mokslo metai, tėvai vaikais itin rūpinasi, kai kurie net pasiima atostogų, kad kasdien galėtų palydėti vaikus iki jų ugdymo įstaigų. O rugsėjui pasibaigus dažnam atrodo, kad vaikai jau viską išmokę, kad nuo šiol keliaudami vieni prisimins visus tėvų patarimus. „Tačiau juk vaikas yra vaikas, nebūtinai jis viską prisimins, – sako A. Dijokaitė. – Tėvai turėtų nuolat domėtis, kur jis yra, kaip jam sekasi keliauti pačiam. O pokalbis apie eismą apskritai turėtų būti viena iš šeimoje vis aptarinėjamų temų.“
Tėvai dažnai daro ir dar vieną klaidą – kol vaikas mažas, jį visur vežioja, o vaikui paaugus paleidžia vieną keliauti be jokios patirties. „Tarkim, iš užmiesčio namo vaiką atveža į miestą, išleidžia prie bibliotekos ir sako – dabar jau pats eik. Iki tol visur vežiotam vaikui staiga reikia ir per perėją pereiti, ir viešuoju transportu pavažiuoti, jis iš kažkur turi žinoti, kaip elgtis stotelėje ir pan. Negalima galvoti taip, kad vaiko amžius jam suteikia patirties“, – kalba A. Dijokaitė.
Saugaus eismo ne tik vaikus, bet ir kolegas mokanti pašnekovė išskyrė pagrindinius dalykus, kuo privalo pasirūpinti kiekvienas tėvas.
Rodykite pavyzdį. Tėvai yra didžiausi vaiko autoritetai. Tad atminkite, kad jeigu pažeidinėsite eismo taisykles, vaikai seks jūsų pavyzdžiu: „Jei tėvai temdami vaiką perėjo gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, mat būdami suaugę įsivertino, kad spės pereiti gatvę, jie turi gerai pagalvoti apie tai, kad vaikas kartodamas tokį elgesį, gali ir nesuspėti bei dėl to pakliūti į eismo nelaimę. Pavyzdį rodykite visur – eidami per gatvę nenaudokite telefono, ausinukų, būkite budrūs“, – ragina A. Dijokaitė.
Suplanuokite vaiko režimą. Gali pasirodyti keista – kas gali būti bendro tarp vaiko miego laiko ir saugaus eismo, tačiau specialistė tvirtina, kad tai labai svarbus faktorius: „Jeigu vaikas nebus nei laiku užmigdytas, nei pažadintas, jis bus pavargęs, užsimiegojęs, norėdamas suspėti į mokyklą turės skubėti. Tuo metu, jei atsikels laiku ir žvalus, keliui iki mokyklos jam bus daugiau laiko, o tai reiškia, kad jis turės daugiau laiko pamąstyti keliaudamas. Apskritai išleisdami vaiką vieną tėvai turėtų įvertinti, kiek laiko užtrunka jam nukakti iki mokyklos, įvertinti, kaip vaikas ją pasieks. Gali būti trumpesnis kelias, kur galbūt nėra net pėsčiųjų perėjos, ir ilgesnis, bet saugesnis kelias – tėvai turėtų įvertinti, kur yra mažiau grėsmių.“
Nepervertinkite pėsčiųjų perėjos. Užuot drąsiai savo vaikus mokę, kad pėsčiųjų perėja yra saugiausia vieta, pabrėžkite, kad net ir pėsčiųjų perėja yra tik vieta pereiti gatvę ir nereikėtų to saugumo pervertinti. „Pėsčiasis bus saugus tik tuomet, kai jis įvertins, ar automobilio vairuotojas sustojo jo praleisti. Vairuotojas prie perėjos gali laiku nesustoti dėl slidžios kelio dangos, dėl jį apakinusios saulės, sutrikus jo sveikatai ir kt. Yra ir tokių, kurie nepaiso kelių eismo taisyklių ir bando pravažiuoti nepaisydami pėsčiųjų arba jų nepastebi, nes užsiima pašaliniais darbais, plepa telefonu ar su keleiviais. Pasisaugoti reikėtų ir prie šviesoforo reguliuojamos perėjos – net ir užsidegus žaliai šviesai, nei suaugusysis, nei vaikas nebus saugus, jei prieš eidamas per perėją neapsidairys. Patarimas apsidairyti ypač svarbūs sankryžoje, kur vairuotojams žalia rodyklė leidžia sukti į dešinę, o tuo metu degant žaliam šviesoforo signalui gali eiti ir pėstysis. Nors pirmiausia turėtų praleisti pėstįjį, kai kurie vairuotoja suka to nepaisydami“, – įspėja pašnekovė.
Eiti kairiąja kelio puse. Šiuo metu kalbėti apie saugų eismą, pasak pareigūnės, pravartu ne tik dėl to, kad prasidėjus naujiems mokslo metams gatvėse atsirado daugiau mažųjų eismo dalyvių, bet ir dėl pablogėjusio matomumo – juk švinta vėlai, temsta anksčiau, sąlygas dar labiau pablogina lietus, šlapdriba, rūkas. Čia A. Dijokaitė primena dar vieną svarbią taisyklę, kuri ypač aktuali gyvenantiems užmiestyje ar kaimo vietovėse, kur nėra patogios infrastruktūros, nei šaligatvių, nei apšvietimo: „Pirmoji taisyklė, kurią reikia įskiepyti kelkraščiais keliaujantiems vaikams, – kad jie turi eiti kairiąja kelio puse, mat taip jie matys priešais atvažiuojančius automobilius ir turės galimybę pasitraukti.“
Turėti atšvaitą – dar ne viskas. Pasirūpinti pažeidžiamiausių eismo dalyvių – vaikų saugumu, pabrėžia specialistė, kiekvieno tėvo pareiga. Anot jos, pasirūpinti saugumo priemonėmis turėtų būti įprastas dalykas, kaip kad įsigyti šiltus batus. Taigi išleisdami iš namų sužiūrėkite, kad vaikas turėtų prisisegęs atšvaitą, taip pat gerai būtų užsegti šviečiančią liemenę arba aprengti šviesą atspindinčiais, ryškiaspalviais rūbais.
Rekomenduojama, kad atšvaito paviršiaus plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 16 kv cm. Ar atšvaitas tinkamas naudoti, galite patikrinti padėję jį tamsiame kambaryje ir pašviesdami su telefono žibintu.
„Labai svarbu atšvaitą tinkamai prisisegti, mat taisyklėse nurodoma, kad jis turi būti matomas visų eismo dalyvių. Pavyzdžiui, jei vaikas atšvaitą pasikabins ant kuprinės, tai jis nebus matomas priešais atvažiuojančio vairuotojo. Atšvaitą reikia pritvirtinti prie dešinėje pusėje esančio viršutinio drabužio kišenės, kad automobilio žibintai jį apšviestų. Jei turite atšvaitą-juostelę, jį reikia uždėti virš dešinės rankos riešo arba ant blauzdos, – kalba A. Dijokaitė. – Rekomenduojama turėti bent du atšvaitus, o šiaip kuo jų daugiau, tuo geriau. Kuo esi labiau matomas, tuo esi saugesnis.“
Apie nelaimes pagalvoja ir iš kitos pusės
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė pastebi, kad pastaruoju metu daugėja besikreipiančiųjų dėl vaikų draudimo ir juo besidominčių. Vaikus galima drausti tiek įprastu gyvybės draudimu, taip pat nelaimingų atsitikimų draudimu, kai mokami dienpinigiai ar ligonpinigiai, bei kritinių ligų draudimu, į sutartį galima įtraukti ir telemedicinos draudimą, suteikiantį galimybę bet kada ir bet kur pasikonsultuoti su medikais nuotoliniu būdu, pažymi ji.
„Dažniausiai klientai renkasi nelaimingų atsitikimų draudimą, antroje vietoje pagal populiarumą draudžiant vaikus yra kritinių ligų draudimas, mat daugeliui tėvų ypač aktualūs dienpinigiai ir ligonpinigiai yra mokami tik nelaimingų atsitikimų atveju. Nutikus draudžiamajam įvykiui, gyvybės draudimo išmokos tėvams suteikia finansinę atramą, kai tenka imti nedarbingumo pažymą, slaugyti vaiką ar prireikia papildomos reabilitacijos“, – pastebi I. Veličkienė.
Ji priduria, kad populiarus yra ir traumų draudimas, nes vaikai labai dažnai patiria įvairių rankų, kojų, minkštųjų audinių sužalojimų, dantų traumas.