Išlaidos nemažos

Švenčių organizatorė, įmonės „Artišokas“ įkūrėja Elena Survilienė pasakojo, nors krikštynoms nereikia skirti tiek laiko kiek vestuvėms, vis tik pasiruošimas užtrunka bent porą mėnesių. „Jei nekalbėsime apie tokius atvejus, kai šventė suorganizuojama per savaitę, mažiausiai reikėtų mėnesio, o geriausiu atveju – 2-3“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, išlaidos priklauso nuo šventės pobūdžio, svečių kiekio ir daugelio kitų dalykų, todėl įvardyti konkrečią sumą labai sudėtinga. „Kiekvienas išlaidauja pagal savo galimybes. Labai skiriasi ir poreikiai, ir užmojai. Vieni ima sodybas, daro dideles šventes su 50 žmonių, dekoru ir pramogomis, kiti turi savo kiemą, 15 žmonių ir užsisako batutą vaikams. Mes šventes organizuojame profesionaliai, todėl ir kaina išauga. Darome teminį dekorą, pramogas ir pan. Todėl visa šventė gali kainuoti ir kelis tūkstančius eurų“, – pasakojo Elena.

Šiemet, anot jos, populiariausios temos yra džiunglės ir miškas. „Mes dažnai įsivaizduojame krikštynas standartiškai – pastelinės spalvos, angeliukai, žydra-rožinė... Šiemet tokių turime labai mažai, nes gal ir mes skatiname įjungti vaizduotę, kad tai nebūtų labai nuvalkiotas variantas, o ir patys žmonės yra drąsesni, jie nori originalių sprendimų“, – pasakojo švenčių organizatorė.

Krikštynos

Labai dažnai krikštijamas vienerių metų vaikas, dar dažniau švenčiamas ir pirmasis gimtadienis, ir krikštynos drauge. Pasak Elenos, tai protingas pasirinkimas, nes galima sutaupyti, o ir šventės pobūdis labai panašus.

Paklausta, ką ir kam dera dovanoti, pašnekovė teigė, kad bendros taisyklės nėra. „Dovanos krikšto tėveliams yra savotiškas dėkingumo ženklas, juk jie tampa atsakingi visam gyvenimui. Kartais teikiamos simbolinės dovanėlės svečiams, šventėje dalyvaujantiems vaikams. O krikšto vaikui dažniausiai dovanojami pinigai. Daiktus dovanoja nebent didesniems vaikams, nes jie pinigų nesupranta kaip dovanos. Tėveliai gali padaryti dovanų sąrašą, o dvejojantys svečiai tiesiog pasiklausti“, – dalijosi patarimais pašnekovė.

Pasak jos, vis tik ruošiant krikštynas taupyti nereikėtų. Tiesa, taškytis pinigais taip pat nebūtina. „Jei norime kokybiškos šventės, kokybė turi būti visur. Nebūtina užsakinėti maisto iš prabangiausio restorano ir kviestis į šventę žinomų dainininkų. Mes visada ieškome optimalių sprendimų, svarbiausia, kad nenukentėtų šventės kokybė. Mūsų darbo kredo – jei darai, daryk gerai. Mano nuomonė tokia – jei kokybė nesvarbu, geriau apsiriboti kukliu paminėjimu šeimos rate ir didelės šventės iš viso nedaryti", – teigė moteris.

Vietų dar yra

Pasak Bernardinų parapijos klebono Evaldo Darulio, dažniausiai yra krikštijami 1-4 metų vaikai. Jei vaikui 7 ar daugiau, vyksta pasiruošimas krikštynoms, jam pasakojama jų reikšmė. Mažesniems vaikams dažniausiai užtenka paprasto paaiškinimo. „Vaikui užtenka pasakyti, kad jis taps krikščioniu, kad krikščionis yra tas, kuris tiki, jog buvo Jėzus, kuris atėjo į žemę, buvo kūdikėliu, tikru žmogumi. Kita vertus, dažniausiai patys tėvai vaikučiams būna jau kažką papasakoję. Vaikams lengviau paaiškinti nei suaugusiesiems. Krikštas yra įkrikščioninimas. Dievo malonė, kuri antgamtiškai veikia to žmogaus gyvenimą“, – teigė klebonas.

Brolis Evaldas Darulis
Klebonas Evaldas Darulis
Reikalavimas yra krikšto tėveliams, kad šie būtų priėmę visus šventus sakramentus ir gyventų bažnytinėje santuokoje

Ar tėvai gali krikštyti savo vaiką, jei patys nėra priėmę švento sakramento ir nėra susituokę bažnyčioje? „Gali, nes tėvams tokio reikalavimo nėra. Reikalavimas yra krikšto tėveliams, kad šie būtų priėmę visus šventus sakramentus ir gyventų bažnytinėje santuokoje. Jei tai nėra vyras ir žmona, krikšto tėvais jie gali būti, bet turi savo šeimose turėti galimybę praktikuoti krikščionybę“, – pasakojo E.Darulis.

Pagrindinis atributas, kuris yra būtinas krikštynoms – žvakė. Baltas apsiaustėlis – pageidaujamas, bet nebūtinas. Krikšto vardas dabar taip pat nebėra prievolė. Jei tėvai nori, gali parinkti antrą vardą, jei ne – vaikas gali likti su vienu vardu.

Paklaustas, ar dar yra vietų Bernardinų parapijoje, jei tėvai nori šią vasarą pakrikštyti savo vaiką, klebonas patikino, kad laisvų vietų dar rastų. „Be abejo, paskutinis pavasario, visi vasaros ir pirmas rudens mėnesiai yra labiausiai užimti, bet dar tikrai įterptume“, – šypsojosi klebonas.

Išleido gerokai mažiau

Prieš metus savo dukrytes pakrikštijusi verslininkė Julija Žižė pasakojo, kad sutaupyti jai pavyko dėl to, kad pati ėmėsi organizuoti šventę. „Galiu drąsiai pasakyti, kad tokio lygio šventę sugebėjau suorganizuoti už labai nedaug pinigų. Pasiturintis žmogus už tokią šventę paklotų 5-6 tūkstančius. Aš išleidau trigubai mažiau“, – šypsojosi žinoma moteris.

Julija Žižė
Pasiturintis žmogus už tokią šventę paklotų 5-6 tūkstančius. Aš išleidau trigubai mažiau

Šią šventę jie paminėjo artimiausių žmonių rate, jaukiame restorane sostinės senamiestyje. „Restoraną rinkomės atsakingai, ėjome degustuoti maisto. Vienas iš pagrindinių akcentų buvo balerina. Ją užsakiau, nes Lėja pamišusi dėl baleto. Vienintelis dalykas, ko nedaryčiau – keisčiau desertų stalą, nes niekas jų nevalgo“, – pasakojo Julija.

Anot jos, krikštynos yra svarbi šventė, į kurią verta investuoti. „Visiems patarčiau negailėti pinigų ir investuoti į gražius prisiminimus, kad po 10 metų vartydami nuotraukas dėl nieko nesigailėtumėte. Susikaupkite ir padarykite viską nuo iki, kad tai būtų nepakartojamas prisiminimas visai šeimai“, – sakė verslininkė.

Ji taip pat patarė kuo anksčiau susirasti bažnyčią ir kunigą, kad paskiau netektų likti be šventės. „Jei būtinai norite krikštyti sekmadienį, patarčiau gerokai iš anksto rezervuoti datą, nes tam tikri kunigai ar bažnyčios būna užpildytos“, – patarė moteris.

Krikštynoms išleidžia įvairiai

Pasiteiravus mamų, kiek jos išleido krikštynų šventei, sumos vyravo labai skirtingos – nuo 100 iki kelių tūkstančių eurų. Štai viena mama pasakojo, kad jai krikštynos atsiėjo apie 500-600 eurų. Į kainą įėjo drabužiai, kavinės nuoma, maistas, gėrimai, dovanos krikštatėviams, svečiams, dekoracijos.

Krikštynos

Kita mama teigė, kad jai šventė atsiėjo 3 tūkst. eurų. Krikštynos buvo didelės, su įvairiais žaidimais, tradicijomis ir pan. Pusantro tūkstančio eurų išleidusi Rūta pasakojo, kad šventėje dalyvavo apie 20 žmonių, buvo nuomojama kavinė. Krikšto tėvams buvo teikiama dovana – kelialapis į SPA procedūras, daug investavo į palinkėjimų knygą, peteliškes ir kitas simbolines smulkmenas.

Tiesa, kai kurios sugebėjo gražią šventę susiplanuoti ir vos už 100 eurų. Pasak Odetos, krikštynos yra vaiko šventė, todėl investuoti į maistą bei gėrimus suaugusiesiems ji nematė prasmės. Mama šventę darė savo namuose su pačios gamintu maistu, tortu, o ir gražių prisiminimų netrūko.
Paklaustos, kiek pinigų vokeliuose vaikas gavo dovanų iš svečių, daugelis atviravo, kad viskas priklauso nuo to, kiek artimas žmogus dovanoja. Seneliai ir krikšto tėvai dažnai nepagaili ir 100 eurų, kiti svečiai – apie 50 eurų.

Aukos – nuo 20 iki 100 eurų

Bene didžiausią diskusiją sukėlė klausimas, kiek už krikštynų apeigas aukoti bažnyčiai. Pasirodo, viskas priklauso ne tik nuo kunigo, bet ir nuo miesto, kuriame yra bažnyčia. Socialinėje grupėje mamos dalijosi savo patirtimi. Anot vienų, kai kuriose bažnyčiose yra „kainoraštis“, kur aiškiai įvardytos sumos, kiek aukoti pageidaujama už krikštynų apeigas, kitur kunigai patys įvardija konkrečią sumą. Jei ne, belieka pasikliauti posakiu – kiek gali, tiek. Dažniausiai suma už vieną krikštijamą vaiką svyruoja nuo 20 iki 100 eurų, vidurys – 50.

Krikštynos

Tiesa, pasitaiko ir tokių kunigų, kurie imti aukos nenori. Viena mama pasakojo, kad Varėnos bažnyčioje bandė duoti kunigui 20 eurų, bet vos įkalbėjo.

O štai Reda pasidalijo, kad Škotijoje kunigui davė 20 svarų, bet šis irgi priėmė nenoriai.
Pavasarį dukrą krikštijusi Laura pasakojo, kad kunigui davė 50 eurų, bet apeigomis buvo daugiau nei patenkinta.

Kitos mamos sakė nesuprantančios, kaip galima šventei išleisti kelis tūkstančius, o kunigui, kuris atlieka pagrindinę krikštynų apeigą, pagailėti, todėl ir aukojo 100 eurų ar daugiau. Tiesa, kai kurie šią sumą dalijo į dvi dalis – vieną davė tėvai, kitą – krikšto tėveliai. Kaip daugelis sutarė – vis tai susitarimo reikalas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (203)