Lietuvių moterų teisė į šeiminės padėties nerodančią pavardę neveikia: randa savų būdų, kaip apeiti įstatymus

Lietuvės nebenori būti karalienėmis – dabar visos durnės, šaiposi tie, kuriems vis dar nepriimtinos sutrumpintos ištekėjusių moterų pavardės. Ne karalienės, o kiaušinienės – atšauna kiti. Vis tik sutrumpintą pavardę po santuokos pasirenka gerokai mažesnė dalis moterų – vienoms jų taip gražiau skamba, kitoms – tiesiog patogiau, trečios taip nori nuslėpti šeiminę savo padėtį. Pastarasis argumentas realybėje bent kol kas neveikia, juk netekėjusių moterų pavardės taip pat turi tradicines priesagas. Pavardes be priesagos tik su galūne -ė mergaitėms suteikia tik pavienės šeimos.

Galimybę moterų pavardes iš vyriškų pavardžių daryti su galūne -ė, kaip išimtį, Valstybinė kalbos komisija (VLKK) lietuvėms suteikė 2003 m. priimtu nutarimu. „Tokia lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraujanti pavardžių forma leista atsižvelgus į dalies visuomenės nuomonę, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali patirti diskriminaciją“, – rašoma komisijos internetinėje svetainėje.

Tačiau apie lygias vyrų ir moterų teises nuolat kalbanti lytiškumo ugdymo ekspertė Akvilė Giniota su šiuo motyvu nesutinka. Ji apgailestauja, kad lietuvių moterų pavardės iki šiol vienaip ar kitaip, bet šeiminę padėtį vis tiek nurodo. „Norėčiau, kad būtų įmanoma moteriai rinktis tokią pavardę, kuri nenurodo priklausymo kažkam, pavyzdžiui, vyrui – per tapimą -ė, -ienė, šeimai – būnant -aitė, -ytė, -utė ir t.t. Dažnai pabrėžiama, kad pavardė be priesagos suteikia tą galimybę, bet bent aš asmeniškai to vis dar taip nematau“, – kalba A. Giniota.