Vaistinių preparatų platinimas – nelegali veikla
„Siunčiu į kitą miestą. Viskas iš UK“, – tokių ir panašių skelbimų Facebook forumuose, skirtų tėveliams, apstu. Daugelyje jų – vitaminai vaikams, nėščiosioms, papildai, skirti skausmui nuo dantų dygimo malšinimui, o kai kuriuose net ir vaistai nuo skausmo. Pasidomėjus, kainos dažnai yra 2–3 eurais mažesnės nei vaistinėse, o gamintojai – ne visada tie, kurių produktų galima būtų įsigyti Lietuvos vaistinėse.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Lokienė sakė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, siūlyti parduoti vaistinius preparatus, naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis gali tik vaistinės arba kitoje Europos Ekonominės Erdvės valstybėje įsisteigę asmenys, turintys teisę siūlyti parduoti vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu. Anot jos, bet kokių vaistinių preparatų platinimas Facebook grupėse ar forumuose yra nelegalus. „Tokių vaistinių preparatų niekam nerekomenduoju pirkti. Nes siūlomi neaiškios kilmės bei kokybės produktai. Neverta rizikuoti savo sveikata. Jei gauname skundą dėl tokios veiklos, kreipiamės į policiją. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba nėra įgaliota vykdyti neteisėtos veiklos su vaistiniais preparatais kontrolės, todėl visą gautą informaciją apie įtariamą neteisėtą veiklą mes perduodame Lietuvos kriminalinės policijos biurui“, – sakė specialistė.
Anot jos, vaistiniai preparatai gyventojams parduodami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga, kuri apibrėžiama kaip farmacijos specialistų teikiama paslauga vaistinėje. „Parduoti ar išduoti vaistinius preparatus gyventojams gali tik juridinis asmuo, turintis vaistinės veiklos licenciją, o nuotoliniu būdu – vaistinės, kurios pažymėtos specialiu logotipu. Jei gyventojai, nusipirkę produktus iš fizinių asmenų nuotoliniu būdu, nukentėjo, reikėtų kreiptis į policiją“, – sakė specialistė.
Maisto papildai ir vitaminai
Anot vyriausiosios specialistės–valstybinės maisto produktų inspektorės Giedrės Lukoševičienės, internetinė prekyba maisto papildais bei vitaminais yra leidžiama, tačiau įmonės ar asmenys, norintys tai daryti privalo savo veiklą registruoti, o jei vykdo ne tik nuotolinę prekybą, bet ir turi tiesioginį kontaktą su maisto produktais (pavyzdžiui, juos sandėliuoja), privalu gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.
„Šiuos dokumentus išduoda teritorinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Maisto papildai, kuriais ketinama prekiauti turi būti notifikuoti, t.y. apie juos turi būti pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Notifikuoti maisto papildai yra įtraukiami į viešai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto tinklalapyje skelbiamą sąrašą. Jeigu produktas yra Notifikuotų maisto papildų sąraše, reiškia, kad maisto papildų platintojas yra pranešęs apie prekybą maisto papildu ir juo prekiauja teisėtai“, – sakė specialistė. Neteisėta prekyba maisto papildais laikoma, kuomet pardavėjas neturi maisto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimo ar registracijos arba prekiauja nenotifikuotais maisto papildais. Tiekti Lietuvos Respublikos rinkai nenotifikuotus maisto papildus yra draudžiama.
Anot jos, nesvarbu, kur gyvena tokius produktus parduodantis asmuo. Pardavėjas privalo laikytis šalies, kurioje vykdo veiklą, teisės aktų reikalavimų. „Jei prekiaujama Lietuvoje, visi prekiautojai privalo laikytis mūsų šalyje galiojančių teisės aktų reikalavimų”, – teigė pašnekovė.
Dar griežčiau yra reguliuojami maisto papildai, skirti vaikams. „Vaikams skirtų maisto papildų sudėtis yra griežtai reglamentuota – juose yra leidžiamos naudoti ne visos medžiagos, kurios yra galimos suaugusiesiems skirtuose maisto papilduose. Vertinant kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto papildų sudėtį, ypatingas dėmesys skiriamas sudėtyje nurodytoms medžiagoms bei maisto priedams. Maisto papildai, kurių sudėtyje yra kūdikiams ir mažiems vaikams vartoti drau-džiamų medžiagų, notifikacijos (t.y. įvertinimo) metu yra atmetami, dokumentus pateikęs platintojas informuojamas apie neigiamas notifikavimo išvadų priežastis“, – pasakojo G.Lukoševičienė.
Apsinuodijus, būtina pranešti specialioms tarnyboms
Jei patikrinimų metu bus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami nenotifikuoti maisto papildai, priimamas sprendimas sustabdyti jų tiekimą rinkai, o, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį, gali būti taikoma administracinė atsakomybė. „Jei patikrinimų metu randami nesaugūs maisto papildai, juos uždraudžiama tiekti ir taip pat taikoma atitinkama administracinė atsakomybė – už Maisto įstatymo nuostatų pažeidimus skiriamos administracinės baudos“, – sakė specialistė.
Visiems, susiviliojusiems pigesniais maisto papildais internete, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja prieš juos įsigyjant pasitikrinti, ar maisto tvarkymo subjektas Lietuvoje veiklą vykdo legaliai: čia, o ruošiantis pirkti – ar jie notifikuoti: čia. Nesaugius produktus įsigiję vartotojai nėra baudžiami, o raginami grąžinti juos tiekėjui ir vengti maisto papildus pirkti nepatikimose prekybos vietose.
„Vartotojai, pastebėję galimus teisės aktų pažeidimus ar įsigiję nekokybiškus, netinkamai paženk-lintus ar galimai nesaugius maisto papildus visų pirma turi kreiptis į platintoją ir reikalauti pakeisti produktą kokybišku arba sugrąžinti už jį sumokėtus pinigus. Be to, apie atvejį vartotojai gali pra-nešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai visą parą veikiančiu nemokama telefono numeriu 8 800 40 403 arba užpildyti elektroninę skundo formą“, – sakė pašnekovė.
Tuo atveju, jei nuo įsigyto produkto vartotojai nukentėjo, t.y. pajuto sveikatos sutrikimus, visų pirma būtina kreiptis į medikus, juos informuojant apie vartotą produktą. Specialistė pataria visuomet išsaugoti maisto papildo pakuotę, informacinį lapelį ar kitą informaciją apie produktą, jo sudėtį ir pan. „Apie tai jog buvo kreiptasi į gydymo įstaigą ir sveikatos sutrikimai susiję su vartotais maisto papildais, taip pat reikėtų nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai jau minėtais kontaktais“, – sakė inspektorė.
Kūdikių mišiniai taip pat reglamentuoti teisės aktų
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad ne tik maisto papildai, bet ir spe-cialios mitybinės paskirties maisto produktai – tokie kaip pradinio maitinimo kūdikių mišiniai, o nuo 2018 m. ir tolesnio maitinimo mišiniai, pagaminti iš baltymų hidrolizatų arba tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai, kuriuose yra juos reglamentuojančiuose teisės aktuose nenurodytų medžiagų, bei specialios medicininės paskirties maisto produktai Lietuvos Respublikos rinkai gali būti tiekiami, jei apie juos pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir yra įtraukti į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą, kurį galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje: http://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/specialiosios-paskirties-produktai/specialiosios-paskirties-maisto.
„Šiuo metu notifikuoti nereikia perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams; maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti; kitų įprasto vartojimo produktų, kurie pagal teisės aktus nėra priskirti specialios paskirties maisto produktams: pieno gėrimų ir panašių produktų, kurie reklamuojami kaip itin tinkami mažiems vaikams, vaikams, kūdikiams; maisto produktų, skirtų intensyvų fizinį krūvį patiriantiems žmonėms, ypač sportininkams; maisto produktų, skirtų nuo angliavandenių apykaitos sutrikimų kenčiantiems žmonėms (sergantiems diabetu); maisto produktų, skirtų intensyvų fizinį krūvį patiriantiems žmonėms, ypač sportininkams; maisto produktų turinčių mažai natrio, įskaitant ir mažai natrio turinčią ar natrio neturinčią druską; maisto produktams be glitimo“, – sakė specialistė.