– Ar tiesa, kad mišrių šeimų atžalos pasižymi gerais genais – ypatingais protiniais gabumais ir dailia išvaizda?
– Mišrių šeimų dvikalbiai vaikai pasižymi aukštesniu kalbiniu intelektu. Jie yra intelektualiai lankstesni, nuovokesni ir tolerantiški. Vaikai augdami mišriose šeimoje, daugiau žino kultūrų, religijų, papročių skirtumus ir tai priima kaip savaime suprantamus dalykus. Tačiau, tai nereiškia, kad visi vaikai iš mišrių šeimų pasižymės aukštesniais intelektiniais gebėjimais. Daili išvaizda – skonio reikalas. Mišrių rasių vaikai perima ryškesnius tėvų bruožus, kurie vieniems gali būti labai gražūs, o kitiems nepriimtini.
– Kokių iššūkių kyla mišrioms šeimoms (tėvams ir vaikams)? Kokie privalumai?
– Gal didžiausias iššūkis galima diskriminacija ir replikos dėl skirtingos išvaizdos. Tėvams gali kilti sunkumų dėl švietimo įstaigų priimtos tvarkos, kaip vaikai turi rengtis, kokios šventės švenčiamos ir koks maistas tiekiamas vaikams. Pavyzdžiui, kiaulieną valgo ne visų religijų atstovai, Kalėdų senelis ir Velykų bobutė gali būti irgi ne visose šeimose laukiami. Gerai jei švietimo įstaigų darbuotojai ir tėvai žiūri į šiuos dalykus lanksčiai ir susitaria geranoriškai.
Privalumų taip pat yra: vaikai auga tolerantiški skirtingoms kultūroms, daugiau žinantys apie skirtingas religijas, tradicijas ir papročius. Jiems nereikia klausinėti, jie natūraliai daugiau išmoksta ir sužino iš savo šeimos. Dažniausiai vaikai lengviau mokosi, kitų užsienio kalbų. Šie vaikai gali būti labiau mėgstami kitų vaikų dėl kitokios išvaizdos.
Geriausias privalumas vaikams, kad šeimoje švenčiama daugiau švenčių ir gaunama daugiau dovanų, jei tėvai švenčia abiejų religines šventes. Tėvams tai gal ir trūkumas, nes gresia didesnės išlaidos.
– Vaikui vienu metu mokytis dvi kalbas – privalumas ar trūkumas?
– Privalumas, jei abu tėvai gali skirti pakankamai laiko visaverčiam bendravimui su vaiku. Vaikai gali labai natūraliai mokytis iškarto dviejų kalbų, vienos – iš tėčio, kitos – iš mamos. Natūraliai mamos kalbos vaikai mokinasi iki 3-4 metų, nes ji būna daugiau su vaiku nei tėčiai, o nuo 4-5 metų mokosi daugiau tėčio kalbos. Sunkumų su kalbos mokymu kyla, jei vaiką dažniau prižiūri auklė ar vaiką prižiūri dirbanti/s mama/tėtis, kuris gali mažiau laiko skirti vaiko lavinimui. Kita problema kyla, jei su vaiku bendrauja tėvas, kuris mokina ne savo gimtosios kalbos. Tada vaikai kalbą gali išmokti nepakankamai gerai, kada prireikia logopedų pagalbos. Pvz., tėtis kalba netaisyklingai mamos kalba be galūnių arba maišydamas linksnius, taip vaikai irgi ima kalbėti, o jei jų niekas nepataiso klaidos įsitvirtina. Kitas trūkumas, jei vaiko sutrikęs kalbos vystymasis, tada yra rekomenduojama pereiti prie vienos kalbos šeimoje.