Tyrėjai iš Voriko universiteto yra įsitikinę, kad šią praktiką pradėjo mūsų senieji protėviai beždžionės maždaug prieš septynis milijonus metų. Nusileidę iš medžių viršūnių jie lūpomis „šukuodavo“ vienas kitą ir šalindavo kenkėjus iš kailio.
Egzistuoja daug bučiavimosi būdų, tačiau juos sieja bendras bruožas – „lūpų išsipūtimas ir lengvas sučiaupimas“, teigia ekspertai.
Pasak evoliucijos psichologo Adriano Lameiros, ši praktika atliekama tarp skirtingų bendruomenės narių, ne tik su kūdikiais ar tarp lytinių partnerių. Šimpanzės vis dar pirštais iššukuoja kenkėjus, o galiausiai lūpomis sugriebia likusias utėles ir erkes.
Dabar mokslininkai mano, kad šis ritualas evoliucionavo, palikdamas tik paskutinę šukavimo seanso dalį – kaip prieraišumo demonstravimo formą.
Mokslininkai priduria: kai viliojanti beždžionė baigia viliojimo seansą pabučiuodama kitą beždžionę, tai panašu į žmogaus bučiavimąsi, kokio iki šiol nebuvo nustatyta jokiame kitame rodomame elgesyje. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Evolutionary Anthropology“.
Žurnale „Microbiome“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad per 10 sekundžių trunkantį bučinį gali būti pernešama iki 80 milijonų bakterijų.
Tyrėjai stebėjo 21 poras ir nustatė, kad poros, kurios bučiuodavosi bent devynis kartus per dieną, turėjo panašių burnos bakterijų.
Bakterijos burnoje yra normalu, be to, ekspertai mano, kad bučiavimasis gali net sustiprinti imuninę sistemą ir žarnyno sveikatą. Mitybos specialistė Adrienne Benjamin iš „ProVen Probiotics“ aiškina, kad per bučinius vykstantis apsikeitimas bakterijomis gali į burnos mikrobiomą įnešti naudingų mikrobų, kurie gali pereiti į virškinimo sistemą ir žarnyno mikrobiomą.