Šiųmečius savo naujametinius pažadus „Delfi Šeimai“ atskleidė portalo skaitytojai. Tikimės, kad kai kurie geriems pokyčiams įkvėps ir jus. O naudingais praktiniais patarimais, kaip užsibrėžtų tikslų pasiekti, straipsnio pabaigoje pasidalijo psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir rizikų valdymo ekspertė dr. Ilma Daubarienė.
***
Pasižadėjau, jei kas nepatinka, iškart neatkirsti susierzinusi, o išlaukti ir tik tada reaguoti. Dar lavinuosi, bet matau poveikį, kad mažiau gadinu nuotaikos kitiems (ir sau, žinoma).
Antra, mažiau kalbėti, jei neturiu, ką pasakyti. Sunkoka, bet įmanoma. Tai tęsiu tobulinimosi programą ir kitąmet.
O geriausiai šiais metais sekėsi su pažadu dažniau paskambinti mamai, sesei ir draugėms, susitikti gyvai. Atgijo ryšiai, atsirado daugiau pasiilgimo ir susikūrė tam tikros tradicijos.
***
Kasmetinė mano naujų metų rezoliucija būdavo nubėgti maratoną, tačiau jo taip niekad ir nenubėgau. Todėl šiemet pasirinkau agresyvesnę strategiją – užsiregistravau maratonui rudenį ir susimokėjau mokestį, o kadangi esu skrudžas, tai dabar nebegalėsiu nenubėgti, bėgsiu jau iš principo, kad tik neprarasčiau mokesčio. Jau geriau sveikatą prarasiu negu 45 eurus.
***
Šiemet planuoju lankyti chorą, sportuoti mažiausiai 2 kartus per savaitę ir daugiau plėsti akiratį – ieškoti pažinčių su naujais žmonėmis galimybių.
***
Vieningai su vyru sutarėm, kad susiplanuoti ir užsirašyti metų planus būtina, nes pernai nesirašėm ir dabar jaučiamės, kad metai buvo kiek chaotiški. Taigi sutarėm, kad sėsim ir rašysim.
Manau, kad planus reikia kurti kartu su vyru ar visa šeima, kad nebūtų taip, jog vienas savo planuose keliaus aplink pasaulį, o kitas pirks naują mašiną.
Ir dar – jeigu metų eigoje nesusiplanuoji kalendoriuje planų peržiūrėjimo, neseki, jokie metų planai neveiks.
***
Kitiems metams pasižadėjau vengti karo temos sekimo. Kasdien skirdavau 1–1,5 val. klausyti analizės karo Ukrainoje temoms. Pastebėjau, kaip ta tematika mane paskandino negatyve. Dar pastebėjau, kad nukirtus tą bambagyslę, atsirado daugiau noro užsiimti kitais reikalais, pavyzdžiui, organizuoti namo renovacijos procesus.
Taigi – mažiau neigiamų naujienų Naujais metais!
***
Turiu labai paprastą planą kitiems metams: pasižadėjimą daugiau miegoti. Įprastai turiu per daug reikalų, reikia viską pasidaryt, susitvarkyt, susiplanuot ir taip toliau. Dėl to dažniausiai nukenčia miegas. Labai nusivarau nuo kojų -tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tad šiemet mano pagrindinis ir svarbiausias prioritetas – MIEGAS.
***
Tikiuosi ir tikiu, kad ateinančiais metais dar mažiau bijosiu ir dar daugiau bandysiu. Primenu sau, kad tam, jog pinigai ateitų, jie turi ir išeiti, taigi, nebijosiu jų leisti, būsiu dosni ne tik kitiems, bet ir sau, nes dažnai tai pamirštu.
2025-aisiais ketinu pasitikti sėkmę, nes tikiu, kad kuo tikėsi, tas ir bus. Taip pat šiais metais mylėsiu save maistingu, kokybišku maistu dar labiau nei bet kada, ir dar stipriau brėšiu ribas toksiškiems žmonėms, nes dabar tai jau ne tik apie mane, bet ir apie mano vaiką.
***
Jau senokai nebesikeliu tokių pažadų, kaip „sveikai valgysiu“, „sportuosiu“ ar panašiai, nes nebeliko kažko, ką reikėtų radikaliai keisti – viso to ėmiausi po truputį, supratusi, kad vis tiek per naktį įpročių pakeisti nepavyks.
Pernai sau išsikėliau tik vieną tikslą – baigti magistro studijas, tą padariau ir daugiau nesukau sau galvos dėl kitų rezoliucijų. Šiemet esu išsikėlusi sau tikslą mažiau būt soc. tinkluose ir internetinėj erdvėj, o savo laiką, praleidžiamą prie telefono, sumažinti bent jau per pusę. Pastebėjau, kad mane labai dirgina ir erzina turinys soc. tinkluose, apkraunu save nereikalinga informacija ir iš esmės veltui švaistau laiką, bet kartu jaučiu ir poreikį nuolat tikrinti, kas ten vyksta. Taigi tikiuosi, kad net jei nepavyks visiškai atsikratyti įpročio nuolat nardyti soc. medijose, tai bent jau stipriai sumažinsiu buvimą (ir smegenų puvimą) ten.
***
Anksčiau labai mėgdavau išsikelti sau naujametinius tikslus, tik to nesuprasdama darydavau vieną klaidą – tikslai būdavo per daug abstraktūs, nepamatuojami, todėl metų gale tekdavo nusiminti. Vėliau pradėjau domėtis, kaip iš tiesų reikėtų tinkamai suformuoti tikslą, kad jis būtų įgyvendinamas, tai atradau, kad tai turi būti pamatuojamas dalykas. Pavyzdžiui, ne „numesti svorio“, o „numesti 5 kg“ ir pan. Tai man padėjo labai aiškiai susidėlioti, ko sieksiu, ir savo tikslus išskaidyti į mėnesius ir dienas.
Baigiantis šiems metams esu labai patenkinta – galima sakyti, kad visi tikslai pasiekti. Kai labai kažko nori ir paverti tą norą žingsniais, žiūrėk, ir svajonės išsipildo. Šiemet darbe gavau tokią poziciją, apie kurią ilgai svajojau, išvažiavau į tokią kelionę, kokios ilgai norėjau, nužygiavau daug žygių (net ir neplanuotų), ir dar daug kitų svajonių išsipildė.
Į kitus metus irgi einu su jau sugalvotais tikslais – jų bus mažiau, bet jie didesni.
***
Aš iš tų, kurie kitų metų tikslus susirašo. Pastaruoju metu naujus metus tiesiog skiriu kažkam – pavyzdžiui, šie metai buvo skirti kelionėms, kiti bus skirti kitkam. Ir ten koncentruojuosi.
Svarbu tikslą nurodyti konkrečiai, nes tai leis pamatuoti, kad jį jau pasiekei. Taip pat juos reikia prisiminti arba matyti kažkur parašytus. Reikia plano, kas priklauso nuo tavęs, ką turi padaryti. Ir, aišku, vizualizacijos, kaip tai atrodo, kai jau pasieki. Man yra taip: jei galvodama apie tą tikslą jį matau, matau jame save, tai jis išsipildys, jei nematau – neišsipildys.
***
Ką daryti, kad planai kitiems metams išsipildytų
Konkretūs tikslai, nors ir atrodo patrauklūs, dažnai tampa kliūtimi – jie kelia per daug spaudimo, o nesėkmė greitai atima motyvaciją, atsiųstame pranešime spaudai tikina psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir rizikų valdymo ekspertė dr. Ilma Daubarienė.
Pasak dr. J. Neverausko, vietoje griežtų tikslų reikėtų orientuotis į veikimo kryptis. Skirtumas paprastas, bet esminis: tikslas yra konkretus ir matuojamas („pasiekti X rezultatą“), o kryptis yra platesnė ir lankstesnė („siekti sveikesnio gyvenimo būdo“, „tobulėti profesinėje srityje“).
Dr. Ilma Daubarienė pastebi, kad veikimo kryptys suteikia prasmės ir ilgalaikę motyvaciją, o svarbiausia – jose nėra vietos nesėkmės pojūčiui. Jei vieną dieną nepasiseka, kryptis lieka, ir ją galima bet kada atnaujinti. Pavyzdžiui, jei norime sveikai maitintis, nebūtina atsisakyti visų „nesveikų“ produktų – svarbu nuosekliai rinktis geresnes alternatyvas.
Jei siekiame 2025-uosius paversti metais, kuriais tikrai pajudėsime norima kryptimi, štai keli specialistų patarimai, kaip teisingai suformuluoti savąsias veikimo kryptis:
Pradėkime nuo vertybių. Paklauskime savęs: kas mums labai svarbu? Ar tai sveikata, santykiai, profesinė sėkmė, savirealizacija? Veikimo kryptis turi būti susijusi su tuo, kas mums tikrai reikšminga (nes vertybės yra tai, ko mes siekiame ir ką mes darome, net jei dėl to ir nukenčiame).
Užrašykime plačius, bet konkrečius ir suprantamus teiginius. Pavyzdžiui, „Gyventi aktyvesnį gyvenimą“, „Kurti stipresnį ryšį su artimaisiais“ arba „Ugdyti profesionalumą darbe“.
Sutelkime dėmesį į procesą. Vietoj tikslo „perskaityti 30 knygų“ rinkimės kryptį „kuo daugiau laiko skirti skaitymui ir tobulėjimui“. Tai atvers galimybes ir leis džiaugtis kiekviena perskaityta knyga.
Stebėkime progresą, bet nespauskime savęs. Pastebėkime pokyčius ir prisiminkime, kodėl pasirinkome būtent šią kryptį. Tačiau venkime perdėtos savikritikos – svarbu procesas, o ne tobulybė.
Savo tikslus dr. J. Neverauskas ir dr. I. Daubarienė ragina grįsti prasmės jausmu, o ne spaudimu, ir vietoje griežtų rezoliucijų rinktis vertybėmis grįstą kryptingą veikimą. Tokiu būdu, anot jų, galėsime išlaikyti motyvaciją visus metus ir džiaugtis savo pažanga be slegiančio nesėkmių jausmo.
