Rekordinė savaitė
Delfi Kelionės redaktorė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė patikino, kad pastebimai padidėjęs poreikis keliauti šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais taip pat neaplenkė. O ką tik pasibaigusi moksleivių rudens atostogų savaitė buvo tokia paklausi, kad iki jos likus trims savaitėms kelionių organizatoriai suskubo planuoti papildomus reisus.
„Tokio išaugusio keliautojų susidomėjimo nesitikėjo ne tik turizmo sektoriaus atstovai, nei patys poilsiautojai. Dar iki pandemijos moksleivių atostogų datos buvo traktuojamos kaip vienos brangiausių, todėl keliaujantys be vaikų buvo skatinami kaip įmanydami vengti kelionių tuo pačiu metu. Tokiu metu išauga ne tik kelionių kainos, bet ir viešbučių užimtumas.
Šį rudenį, kai atostogų sezonas ėjo į pabaigą ir kelionių paketų kainos gerokai krito, per moksleivių atostogas jos gerokai iškilo ir buvo didesnės apie 30 procentų. Dar didesnis augimas pastebėtas oro linijų puslapiuose – pavyzdžiui, pigių skrydžių bendrovės, dar šį rudenį į įvairias šalis pardavinėjusios bilietus po 10 eurų, per moksleivių atostogas kainas pakėlė iki 100 eurų ir daugiau“, – dalijasi D. Vaitkutė-Šiaulienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad keliaujant su visa šeima dažniausiai reikia ir didesnių apartamentų, o kartais net ir dviejų numerių. Dėl šios priežasties šeimoms dažnai siūlomi aukštesnės klasės kambariai, kuriuose įmanoma pastatyti papildomų lovų o kartais net ir brangiausi – liukso klasės apartamentai. Tai automatiškai stipriai iškelia kelionės kainą.
Be noro sutaupyti, yra ir kitų priežasčių, kodėl tėvai keliones net ir su mokyklinio amžiaus vaikais susiplanuoja ne per jiems oficialiai skirtas atostogas. Taip jie tiesiog nori išvengti karščiausio piko ir su tuo susijusių problemų.
„Turizmo ekspertai tikino, kad tokio poilsiautojų kiekio nematė net per 2019 metų rudens atostogas. Šiemet per mokinių atostogas oro uostai buvo sausakimši. Eilėse prie registracijos, patikrų, laipinimo reikėjo pastovėti ilgiau nei įprasta. Jei su vaikais keliaujantys tėvai oro uoste streso patiria ir nesant tokioms „ekstremalioms“ sąlygoms, tai natūralu, kad per patį kelionių piką jiems nesinori kelti kojos į oro uostą“, – kalba D. Vaitkutė-Šiaulienė.
Gresia numatytos sankcijos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai primena, kad mokyklą iki 16 metų lankyti privaloma, ir tai įteisinta teisės aktais. Lietuvos Konstitucijoje aiškiai pasakoma: mokslas iki 16 metų yra privalomas.
Už nepilnamečių mokinių mokyklos nelankymą atsakingi tėvai. Tėvų neatsakingumas, kai atostogaujama ne per mokinių atostogas, galėtų būti traktuojamas kaip kliudymas vaikui mokytis.
Nepateisinamo pamokų praleidinėjimo atveju tėvai pažeidžia ir Švietimo įstatymą, ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Jei mokinys nelanko mokyklos, galima imtis tam tikrų sankcijų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse suformuluota, kad tėvų (globėjų, rūpintojų) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų. Už numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Vaiko teisę ir prievolę mokytis gina ir kiti kodekso straipsniai. Pavyzdžiui, vaiko teisių pažeidimas yra mokymo ir kitų įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams arba numatytas baudas, arba įpareigojimą dalyvauti atitinkamose prevencijos ir kitose programose.
Akivaizdu, kad sudėtingesniais atvejais turi įsitraukti švietimo ar socialinės pagalbos sistemos specialistai, pavyzdžiui, mokyklos Vaiko gerovės komisija.
„Jeigu vaikas dažnai praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, įsitraukia ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir policija. Be to, savivaldybėse dirba tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, kurie problemą aprėpia kompleksiškai. Kaip taikomos visos galimos priemonės, priklauso nuo mokyklos vadovų ir savivaldybės. Mokyklose ar regionuose atsiranda daugiau socialinių pedagogų, psichologų, taikomos veiksmingos prevencinės programos, tad švietimo pagalba vaikui ir šeimai suteikiama vis geriau“, – atkreipia dėmesį ŠMSM atstovai.
Nukenčia patys vaikai
Atsakomybė už atostogas ne atostogų metu ir dėl to sekančios pasekmės gali būti apibrėžiamos mokymo sutartyse, kurias pasirašo mokykla su mokiniais ar jų tėvais.
ŠMSM atstovai primena, kad visas laikas, praleistas mokykloje, yra svarbus, ir pirmiausia dėl to nukenčia ne kas kitas, bet patys mokiniai. EBPO išvados vienareikšmiškai teigia, kad „yra tam tikras santykis tarp laiko, kurį mokiniai praleidžia mokydamiesi mokyklose ir už jų ribų, ir jų pasiekimų“. Iš tarptautinių tyrimų žinoma, kad mokinių, kurie vėluoja į pamokas ar jas praleidinėja, rezultatai prastesni, negu tų, kurie stropiai lanko visas pamokas.
„Paskutinis tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA parodė, kad mokinių, kurie į mokyklą vėlavo bent 1 kartą, pasiekimai yra žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 28–54 taškais, matematinio raštingumo 20–44 taškais, gamtamokslio raštingumo 24–52 taškais. Mokinių, kurie praleido bent vieną pamoką be pateisinamos priežasties per dvi savaites iki tyrimo, pasiekimai žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Pamokų praleidinėjimas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 38–76 taškais, matematinio raštingumo 34–54 taškais, gamtamokslio raštingumo 36–67 taškais.
PIRLS ir TIMSS tyrimai parodė, kad 4 klasių mokiniai, kurie neateidavo į pamokas kartą per savaitę ar dažniau, pasiekė vidutiniškai 57 taškais žemesnius skaitymo, 85 taškais žemesnius matematikos, 53 taškais žemesnius gamtos mokslų rezultatus, nei beveik nepraleidžiantys pamokų mokiniai. 8 klasių beveik visada ar visada lankančių pamokas mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų vidurkis buvo 57 taškais aukštesnis nei mokinių, kurie neateina į mokyklą kartą per savaitę ar dažniau“, – duomenimis pasidalijo ŠMSM Komunikacijos skyrius.
Kaip šią problemą sprendžia kitos šalys?
Savavališkas mokinio atostogų, tėvų sprendimu, pailginimas nebūdingas Vakarų Europos šalims. Pamokų praleidinėjimas netoleruojamas, kai kuriose šalyse egzistuoja itin griežtos tvarkos ir taikomos sankcijos, taip pat piniginės baudos.
Vokietijoje numatyta galimybė skirti baudas tėvams, tačiau iki to daug pastangų aiškindami ir įveikdami vėlavimo ar nelankymo problemą įdeda socialiniai darbuotojai ir mokytojai. Jeigu tėvai su vaikais keliauja ne per mokinių atostogas, o mokslo metu, oro uoste iš tėvų gali pareikalauti mokyklos leidimo keliauti ir vaikui kelionė gali baigtis jau oro uoste. Jeigu vaikas susirgo ar gali vėluoti, tėvai prieš prasidedant pamokoms turi pranešti mokyklai, tačiau, jei nepranešė, o vaikas vėluoja daugiau nei 15 minučių, mokytojai visų pirma kreipiasi į tėvus ir nustato vėlavimo priežastį. Vokietijoje daug mokinių į mokyklą važiuoja traukiniais. Jei traukinys vėluos, būtina apie tai informuoti mokyklą. Išimtiniais atvejais vaiką iš namų į mokyklą gali pristatyti policija.
Norvegijoje, neatvykus vaikui ar keliskart pavėlavus į pamokas, iš pradžių įspėjami tėvai, o po to pranešama atitinkamoms tarnybos, susijusioms su vaiko teisėmis ir pan.
Vengrijoje 2012 metais priimta tvarka nustato, kad vėlavimas ir pamokų nelankymas yra rodiklis, jog mokiniui reikia psichologinės paramos. Tad jei per nustatytą laiką mokinys praleido 50 ir daugiau pamokų – jam suteikiama švietimo pagalba, dirbama su tėvais, o, esant poreikiui, įsikišti gali ir vaiko teisių apsauga.
Panašiai dirbama ir Estijoje bei Suomijoje. Čia yra sukurti specialūs komitetai, kurie sprendžia rimtas mokinio nelankymo problemas.
Čekijoje mokiniui pavėlavus į pamoką 5–10 min., žymima kaip praleista pamoka.
Jungtinė Karalystė 1996 m. Švietimo įstatyme įtvirtino, kad nuo 5 iki 15 metų amžiaus jaunuoliai mokytųsi nuolat, o septintame skirsnyje įtvirtinta, kad mokinys veiksmingai mokytis turi visą dieną. JK pabrėžiama, kad vaiko teisę į mokymąsi turi užtikrinti tėvai, mokykla ir vietos valdžia. Tad, jei yra pažeidžiama mokinio teisė į mokslą, peržiūrima sutartis su mokymosi įstaiga, jo tėvams gali būti skiriamos baudos, išskirtiniais atvejais gresia net baudžiamasis persekiojimas.
Kanadoje, kur asmenys gali gauti vairavimo teises nuo 16 metų, dėl prasto mokyklos lankomumo mokiniui gali būti laikinai atimamos vairuotojo teisės, gali įsikišti teismas; o jei mokinys jaunesnis – vaiko teisų tarnybos.