– Kodėl jums svarbu kalbėti apie tvarumą?
– Mes iki šių idėjų ėjome palengva, brendome kaip organizacija, ir natūraliai atėjo sąmoningas suvokimas, kad norime į savo veiklą įtraukti tvarumo principus. Šiuolaikinis žmogus vis labiau domisi tvarumo, atsakingo vartojimo ir ekologijos temomis bei kaip tai pritaikyti savo asmeniniame ir šeimos gyvenime. Domėdamiesi ir taikydami tai savo veikloje suvokėme, jog nauji tvarumo standartai yra ne tik neišvengiami, bet ir atveria neįtikėtinų galimybių tiek ugdytojams namuose, tiek švietimo organizacijose. Kiekvienas iš mūsų, panaudodamas savo kūrybiškumą, gali mažinti vartojimą ir prisidėti prie darnios aplinkos puoselėjimo, o įžvelgti nenaudojamuose daiktuose alternatyvias ir inovatyvias idėjas - jas panaudoti kūrybiškai ir praktiškai paįvairinant mokymo proceso metodus.
– Kokią žinią nešate?
– Organizuodami savo veiklas šeimoms skatiname nereikalingų daiktų panaudojimą antrą kartą, jų gamybą namuose ugdymo tikslams. Tai ne tik formuoja šeimų atsakingesnį požiūrį į aplinką, vartotojiškumą, tačiau kartu padeda kitaip pažvelgti į šeimos laisvalaikį – ne kiekybiškai, o kokybiškai turimą laiką išnaudoti skiriant vienas kitam, besišnekučiuojant, lavinant kūrybinius įgūdžius, padedant ir besidalinant idėjomis, kuriant naujas priemones ir jas panaudojant kūrybingai.
– Iš kokių antrinių žaliavų dažniausiai kuriate ugdomąsias veiklas vaikams?
– Dažniausiai kuriame iš tokių, kurie lieka nuo perkamų produktų – tualetinio, rankšluostinio popieriaus rulonėlių, kiaušinių dėklų, kavos skardinių, skalbimo miltelių talpų, pieno butelių ir pakelių, įvairių siuntinių dėžių ir kartono bei kitų įvairių perkamų prekių pakuočių. Realiai galime panaudoti ir reprodukuoti bet kurią likusią pakuotę, kuri yra plastikiniame, popieriniame ar metaliniame įpakavime. Skirtingiems amžiaus tarpsniams galime sugalvoti vis kitas veiklas, atitinkančias to amžiaus tarpsnį, pavyzdžiui, mokytis spalvų, formų, rūšiavimo įgūdžių, lavinti smulkiąją motoriką ir panašiai.
– Ar tvarumo idėjomis paremta kūryba gali būti kiekvienuose namuose? Kaip tai įgyvendinti?
– Tikrai taip, juk kiekvienas iš mūsų apsipirkdami ar gaudami siuntas susiduriame su atliekomis. Galime pradėti nuo mažų žingsnių mokant to paties vaikus. Visų pirma, stenkitės kaupti visas likusias pakuotes, o tuomet kartu su šeima organizuokite kūrybinius vakarus, kurių metu kursite naujus žaidimus tik iš antrinių žaliavų. Vaikai matydami tėvų pavyzdį, natūraliai perima puoselėjamas šeimos vertybes ir jiems nebekyla klausimas, o kam viso to reikia? Nuo mažens ugdydami vaikų atsakomybę aplinkosaugos temomis, užauginsime kritiškai mąstančius piliečius, suvokiančius tvaraus gyvenimo svarbą.
– O kaip pereiti prie sisteminio mąstymo tvarkymo tema?
– Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo savęs, savo namų aplinkos, ugdymo įstaigos ir darbovietės. Apsiperkant stengtis kuo labiau išvengti plastikinių pakuočių, atliekas panaudoti antrą kartą, jas rūšiuoti ir perdirbti bei tuos daiktus panaudoti dar kartą suteikiant funkcionalumą. Viena iš išeičių - mokyti dienos centrus, mokyklas, įmonių bendruomenes, kaip atrasti daugkartinio naudojimo medžiagų galimybes per kūrybines veiklas. Tik susivienijusios bendruomenės gali sukurti sisteminį požiūrį į tvarų gyvenimą.
