Knygos „Mano senelių pasakojimai. Relikvijų žurnalas jūsų anūkui“ autorė turi vertingų pastebėjimų iš asmeninės savo patirties.
Jei kartais būna nelengva, žinokite – ne jums vienai. Štai su šiais šešiais iššūkiais neabejotinai susiduria visos močiutės:
1. Mes labai mylime anūkus, tačiau nesame už juos atsakingi
Iš anksto maniau, kad mylėsiu savo anūkus, ir vis tik pirmą kartą paėmusi ant rankų anūkę, pajutau tiesiog nevaldomą džiaugsmą. Ji buvo mano kraujo, viena iš mano artimųjų, akimirksniu panorau ją saugoti, rūpintis.
Bet šiam pojūčiui iš paskos atėjo kitas suvokimas – tai ne tavo užduotis, tu nesi motina. Be abejo, kartais galima pasiūlyti, bet tėvai (kad ir kokie jauni, nepatyrę būtų) spręs visus svarbius su vaikų auginimu susijusius klausimus.
Gana greitai iškilo situacija, kai man atrodė vienaip, o tėvai pasielgė kitaip. Dorai nė nepamenu, ar tai buvo susiję su kūdikio primaitinimu, ar bėrimu nuo sauskelnių. Šiaip ar taip, viskas išsisprendė puikiai. Nusprendžiau, kad turiu pasitikėti savo brangios anūkėlės tėvais.
2. Močiutes aplenkė socialiniai tinklai
Kai buvau jauna mama ir man kildavo klausimų, skambindavau savo mamai. Šiandien motinos pirmiausia rašo socialiniuose tinkluose. Kokį darželį rekomenduotumėte? Ar kieno nors vaikas vemia? Ar ne per anksti leisti į šokių pamokas nuo ketverių metų?
Socialiniuose tinklalapiuose galima plačiai užmesti tinklą. Mamos pateikia įvairių atsakymų, patarimai skamba neseniai, o ne prieš kelis dešimtmečius vaiką pagimdžiusių moterų lūpų.
Viena vertus, seneliai turi išminties, mes pažįstame savo anūkus kaip individus, mes pateikiame įžvalgų, kurių nepateiks jokie draugai. Ir vis tik aš nežinau, kokio gamintojo pieno nutraukimo pompa geriausia.
3. Būti močiute kartais nuobodu
Kai ketvirta mano anūkė buvo dar visai maža, ji mėgo žaisti su mažais plastikiniais žvėreliais, kuriuos laikydavau jai žaislų spintoje. Kiekvieną kartą žaidimo scenarijus turėdavo būti toks pat, be jokių variacijų, žaidimas jai nepabosdavo. O man pabosdavo. Kaip ir filmas, kurį baisiai mėgo kita anūkė, ar kitam anūkui patinkanti knyga, kurią jis nuolat prašydavo paskaityti.
Vaikams patinka kartojimai, tai padeda jiems mokytis ir užtikrina, kad tam tikri dalykai jų pasaulyje nepasikeis. O močiutei kai kurie dalykai gali pabosti.
4. Anūkais tenka dalintis
Jei anūkams pasisekė, jie turi daug juos mylinčių giminaičių. Tiesa, jums gali būti liūdna, kad laiką su anūkais tenka dalintis su kitais seneliais. Be to, dažniausiai anūkai praleidžia daugiau laiko su arčiau gyvenančiais seneliais. Dar vienas svarbus aspektas – ar jūs močiutė iš mamos, ar iš tėčio pusės. Neretai senelės iš mamos pusės daugiau laiko praleidžia su anūkais.
Savaime suprantama, kad per metines šventes anūkai nori aplankyti senelius iš abiejų pusių, vis tik natūralu, kad jus gali apimti liūdesys ar pavydas. Galbūt norėjote nusivesti anūkus į kiną, o jie pamatė tą filmą be jūsų... Tiesa, tyrimai rodo – vaikai geriausiai prisimena kasdienybės akimirkas, kai žaisdavo sode, o ne šventes.
5. Bus akimirkų, kai anūkai jums nepatiks
Pamenate, kaip vaikai kartais išvesdavo iš kantrybės? Verkšlenantys mažamečiai, irzlūs paaugliai... Jūsų anūkai irgi praeis šias stadijas. Jie bandys jūsų kantrybę, kaip kadaise bandė vaikai (nebent jiems išaugo angelo sparnai).
Senelius išvargina ožiavimasis, isterijos, bet ir menkesni nesutarimai išsekina. Pažįstu nemažai moterų, jau tapusių senelėmis, kurios gamindavo su savo anūkais dailius rankdarbius. Maniškiai nužvelgdavo mano kruopščiai suruoštas medžiagas ir pareikšdavo: „Ne, nenorim nieko gaminti.“ Ir kodėl visi septyni mano anūkai tokie abejingi rankų dirbiniams?
Anūkai – individai, kaip ir mes. Kartais drauge būna nepaprastai smagu, kartais laikas kartu ne itin džiugina – toks jau yra gyvenimas.
6. Kartais buvimas močiute tikrai išvargina
Kai mano vaikai buvo maži ir mes aplankydavome uošvius, ateidavo akimirka, kai anyta sakydavo: „Nenusivėlinkite, geriau jau važiuokite.“ Ji užsimindavo, kad žada lietų arba sutems. O iš tiesų tai buvo mandagus būdas pasakyti, kad mums jau metas vykti namo. Tada šito nesupratau, o dabar suprantu.
Mes su bičiulėmis, kurios jau turi anūkų, dažnai sakome, kad labai džiaugiamės, kai atvažiuoja anūkai ir labai džiaugiamės, kai jie išvyksta namo. Rašytojas Gene‘as Perret yra pasakęs: „Ar žinote, kodėl anūkai visada kupini energijos? Jie siurbia ją iš senelių.“ Jis dar sakė: „Kai anūkai išvažiuoja, apdalinu juos monetomis. Tai – sandoris.“
Apibendrinant senelių patirtį
Seneliams dažnai primenama džiaugtis kiekviena sekunde su anūkais, nes jie šitaip greitai užauga. Viena vertus, taip, jie auga labai greitai, kita vertus, abejoju, ar realistiška tikėtis, kad kiekviena su jais praleista minutė bus palaiminga. Manau, įsimintinos ir sunkios akimirkos, jos ne mažiau nei džiugios, suartina šeimos narius. Senelių ir anūkų gyvenimas kupinas džiaugsmų, bet natūralu, kad jame būna ir nesutarimų, ašarų.