Paskui mylimąjį į Švediją išvykusi lietuvė nesitikėjo, kad gali taip nutikti: valstybė atėmė vaiką ir patikėjo jį smurtaujančiam tėvui

„Švedija yra viena labiausiai pažengusių šalių lyčių lygybės klausimu – arba bent jau taip ji nori, kad visi manytų“, – tokiais žodžiais prasideda lietuvės Dianos Marios Olsson filmas „Mėlynasis kraujas“. Prieš 15 metų susipažinusi su savo būsimu vyru ir vaiko tėvu moteris net neįtarė, kad pakliūs į tokius vakarietiškas vertybes deklaruojančios šalies sistemos spąstus ir pati taps savo filmo heroje.

Išvyko dėl meilės

Viskas prasidėjo iš meilės. „Savo vyrą sutikau 2009 metais bažnyčioje, kur jis dainavo vyrų chore. Tai buvo atsitiktinumas, kad nuėjau pasiklausyti koncerto. Jis pasakė, kad yra matematikas. Staiga atsiklaupė ant kelių ir uždainavo man su visu choru. Dainos pakylėjo mane ir nuleido Švedijoje: jei sugebėjau gerą daryti savo šalyje, sugebėsiu ir čia. Greitai išmokau kalbą. Nemačiau pavojaus vėliavėlių. Prieš pat santuoką tapau liudytoja, kaip mano vyras smurtavo prieš kitą jauną moterį, savo studentę, kuri, kaip jis sakė, yra fiziškai nesveika. Patikėjau jo pasaka. Kai dirbau mažus darbelius, buvau gera žmona. Smurto padaugėjau, kai ėmiau dirbti prie filmo. Norėjau įkvėpti žmones, kad sukurtume naują nesmurtinį vyriškumo tipą, bet prieš mane pačią prasidėjo smurtas. Vyras sakė, kad jei jį paliksiu, jis keršydamas stengsis sužlugdyti mano filmą“, – pasakojo Diana.