Žindančios moterys – kantresnės
Medikė ir žindymo specialistė Eglė Markūnienė pasakojo, kad motinos pieno teigiama įtaka vaiko sveikatai jau seniai įrodyta. „Apie kokią ligą bepagalvosi, tokia mažiau ir sirgs. Pradedant bakterinėmis, virusinėmis, lėtinėmis imuninės sistemos ligomis, ir baigiant alergijomis, diabetu, ar net vėžiu. Jau nekalbu apie aukštesnį intelekto koeficientą. Be to, žindymas mamą apsaugo nuo krūties vėžio, nuo gimdos vėžio, nuo artrito, infarkto, diabeto, osteoporozės“, – vardino gydytoja.
Kitas svarbus dalykas, anot jos, – mamos ir vaiko ryšys. „Kai kurios mamos klausia, jei aš nežindau, ar dėl to esu blogesnė mama? Kaip čia pasakius. Viskas yra susiję. Buvo atliktas toks tyrimas, kuriuo bandyta išsiaiškinti, ar motinos pieno negavę vaikai paauglystėje labiau ieško kokių nors priklausomybių kaip rūkymas ar pan. Šito įrodyti nepavyko. Bet pastebėtas kitas dalykas – jei mama visiškai nežindė arba žindė trumpiau nei keturis mėnesius, kai jų vaikai sulaukia paauglystės, jos pradeda užsiimti hipergloba. Jos vaiką kontroliuoja, nepasitiki juo“, – pasakojo E.Markūnienė.
Pasak jos, žindymo metu išsiskiria svarbūs hormonai – prolaktinas ir oksitocinas. Jie turi įtakos bendravimui ir visai moters psichologijai. Yra įrodyta, kad žindanti mama ne tik vaiko atžvilgiu, bet ir visos visuomenės atžvilgiu yra tolerantiškesnė bei kantresnė. „Prolaktinas yra vadinamas kantrybės hormonu. Kas įdomiausia, kad žindanti mama net nepastebi dirbtinai maitinančių mamų. O nežindanti mama, pamačiusi ant suoliuko žindančią mamą, ima piktintis, kaip čia taip, ar vaikas ne per didelis, ar čia padoru, ar ne. Tas neišgyventas motinystės pamatas, instinktas pasirodo tokiais dalykais“, – pasakojo žindymo specialistė.
Istorija parodo
Medikė pasiūlė peržvelgti žmonijos istoriją. „Net Senajame Testamente yra tokie žodžiai, kur motina kalba sūnui: mano sūnau, pasigailėk manęs, nešiojau tave devynis mėnesius savo įsčiose, žindžiau tave trejus metus. Jau čia yra tai fiksuojama. Atlikus epidemiologinius tyrimus, kuriais buvo bandoma sužinoti, kiek turėtų būti žindomi tie vaikai, paaiškėjo, kad patys vaikai, niekieno neįtakoti (buvo tyrinėti Afrikos ir Amazonės bendruomenės), atjunksta tarp 3–4 metų. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija ir rekomenduoja žindyti iki dvejų metų ar ilgiau. Net neišdrįsta pasakyti, kad normalu gali būti ir 3, ir 4 metų“, – pasakojo E.Markūnienė.
Anot jos, pats minimaliausias žindymo laikotarpis turėtų būti bent jau iki metų, o toliau – jei mamai tai patinka, vaikui reikia ir tėtis pritaria – priklauso nuo paties vaiko, kiek jį žindyti. „Būtų labai gerai, jei aplinka nepradėtų kvailinti tų mamų, kurios žindo ir ilgiau. Kita vertus, yra ir tam tikra mamos atsakomybė. Kai vaikutis valgo jau tris kartus per dieną, mama neturėtų bėgioti paskui jį ir siūlyti tą krūtį, o atsiliepti į vaiko prašymą“, – pasakojo pašnekovė.
Amerikoje daryti tyrimai apie žindymo trukmę parodė, kad vaikai, kurie žindomi ir 4, ir 5 metų, yra visiškai sveiki, bet įdomu tai, kad dažniausiai yra vienišų mamų. „Šiuo atveju gal ir galima kalbėti apie tam tikrą seksualinį priekabiavimą, nors tai nėra sąmoningas dalykas. Kai moteris neturi partnerio, o žindymas yra malonus, nes išsiskiria oksitocinas – tas pats hormonas, kuris dalyvauja ir lytinio akto metu, ji nenori jo nutraukti. Todėl labai svarbu, kad žindanti mama tenkintų vaiko poreikius, o ne savo. Yra mamų, kurios buvo, tarkime, nusprendusios žindyti iki dvejų metų, o vaikas atsisakė vienerių. Jos skambina, verkia, guodžiasi, kad vaikas jų nemyli. Tai netiesa“, – pasakojo medikė.
Ji griauna mitus, kad, neva, ilgai motinos pienu maitinami vaikai jaučiasi labiau priklausomi nuo savo mamų. Anot tyrimu, yra atvirkščiai – ilgai žindyti vaikai turi didesnį saugumo jausmą, jie drąsiau eina tyrinėti pasaulio.
Dar vienas mitas – ilgainiui motinos pienas praranda savo gerąsias savybes. „Ir po dvejų, ir po trejų metų pienas lieka tokios pačios sudėties, kaip ir buvo. Tai yra nepaprasto vertingumo maisto papildas, nors natūralu, kad nuo šešto mėnesio vaikui reikia pradėti duoti papildomo maisto. Ne dėl to, kad piene kažko trūksta, bet dėl to, kad nepatenkina augančio organizmo poreikių. Juk anksčiau ar vėliau jam vis tiek reikės pereiti prie paprasto kokybiško maisto“, – sakė medikė.
Europoje – blogiausia situacija
Panagrinėjus, kuriose šalyse vaikai žindomi ilgiausiai, paaiškėjo, kad Europa yra pačioje blogiausioje situacijoje – čia mamos vidutiniškai žindo apie penkis mėnesius. „Bet šalis nuo šalies labai skiriasi. Pavyzdžiui, Skandinavijoje iki metukų žindo apie 60 proc. moterų, Prancūzijoje – tokių išvis mažuma. Tai labai susiję su motinystės įstatymais. Tose šalyse, kurios turi palankius įstatymus motinystei, kad mama galėtų pati prižiūrėti vaiką, žindomi vaikai ilgiau. Pavyzdžiui, Prancūzijoje moterys turi grįžti į darbą po trijų mėnesių, todėl ten žindymas yra menkai paplitęs. Šiaurės Amerikoje vidutiniškas žindymo laikotarpis yra 6 mėnesiai. Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azija – 18–24 mėnesiai. Artimuosiuose Rytuose – 16 mėnesių“, – pasakojo gydytoja.
Lietuvoje tokie tyrimai buvo daryti labai seniai. Anot E.Markūnienės, kai tik Lietuva atgavo nepriklausomybę, žindančių moterų beveik nebuvo. Dabar tie skaičiai yra panašūs kaip Skandinavijoje – iki metų žindo apie 40 proc. moterų.
Padeda ir mamai, ir vaikui
Psichologė Ramunė Murauskienė taip pat sutiko, kad ilgalaikis žindymas teikia abipusę naudą – ne tik fizinę, bet ir psichologinę. „Ilgalaikis žindymas yra natūralus globos aktas, bet mūsų visuomenėje anksčiau, po karo, kai reikėjo atstatyti ekonomiką ir pradėti kuo greičiau dirbti, mamos lyg ir neteko šios natūralios savo prigimties. Pramonė ir farmacija labai gerai išvystė mišinukų verslą, kuris ir šiandien klaidina žmones“, – pasakojo psichologė.
Anot jos, geriausia vaiką žindyti pagal jo poreikį, be to, motinos pienas yra labai svarbus, kai vaikas serga. „Jei kūdikiui sloga, mamos pienas, lašinamas į nosį, sukelia čiaudulį, todėl gerai išvalo nosytę. Be to, kai vaikas serga ir karščiuoja, įsivaizduokite, koks yra stebuklas, nes mamos pienas keičia sudėtį, jis tampa ne toks riebus, o skystas ir padeda tiesiog gauti daug skysčių, kad neįvyktų dehidratacija“, – pasakojo specialistė.
Be to, žindymas pagal vaiko poreikį, anos jos, padeda mamai ilsėtis naktimis, mat išsiskiria ją raminantis hormonas ir moteris gali ilsėtis. „Žinoma, yra moterų, kurios sako, kad žindyti turi būtinai atsisėdusios prie šviesos. Tokiais atvejais jos ir neišsimiega, atsibunda piktos ir pavargusios, susidaro įspūdį, kad žindymas yra nesąmonė. Bet iš tiesų naktinis žindymas yra ypač svarbus, nes jei nežindai naktį, dieną pieno nebus“, – tvirtino psichologė.
Žindyti kalbantį vaiką irgi yra normalu
Pasak R.Murauskienės, dauguma senosios kartos žmonių vis dar yra įsitikinę, kad vaikas, kuris pradeda vaikščioti, kalbėti, jau nebeturėtų būti žindomas. „Žindyti ir tokio amžiaus vaiką yra sąmonė, nes čia žindymas jau atlieka kitą vaidmenį. Mama šitaip gali vaiką užmigdyti, nuraminti. Kai vaikas auga, žindymas retėja. Vaikas niekada nežindo per daug – tik tiek, kiek reikia. Ir netgi tos mamos, kurios yra natūralaus žindymo sekėjos, jau žino, kada jų vaikas susirgs, nes jau išvakarėse, kaip sakoma, „kabo ant krūties“. Jis jau nenori valgyti, o tik žįsti“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, yra labai daug specialistų, kurie buvo ruošti Froido ir vėlesnės psichoanalizės metodais ir yra įsitikinę, kad mama vaikui yra sekso objektas. „Laimei, buvo atlikta labai daug tyrimų, kur psichologai stebėjo ilgai žindytus berniukus. Įrodyta, kad kai berniukas žindomas ilgai pagal jo poreikį, iš prigimties turi didesnę pagarbą moterims, negu tie, kurie nebuvo žindomi. Moters kūnas jiems nereiškia pasitenkinimo objekto. Jie žiūri į ją kaip į mamą. Be to, buvo atliktas tyrimas darželyje, kur mažų vaikų paklausė, kaip jiems atrodo, kam reikalingos krūtys. Tie vaikai, kurie matė, kad yra žindomi broliai ar sesės, ar kurie patys buvo žindomi, iškart sakė, kad tai skirta vaikams maitinti. Tie, kurie nebuvo žindomi, ar žindomi labai trumpai, jie nežinodavo, o kita vaikų grupė – suglumdavo, raudonuodavo. Bet visi žinome, kad moterys gimė ne tam, kad taptų sekso objektu vyrams, mūsų didžioji paskirtis – gyvybės nešiojimas“, – teigė psichologė.
Be to, pasak pašnekovės, žindanti mergaitė taip pat turės atitinkamą nuomonę apie savo kūną. „Natūraliai žindoma mergaitė paskui nepūs savo krūtų iki trečio dydžio. O rūpinsis savo kūnų, kaip gyvybę nešančiu objektu ir neleis niekam elgtis su juo netinkamai, nes naudos jį pagal paskirtį – išnešios vaiką, žindys jį ir glaus“, – tvirtino specialistė.
Kada nuogumas prie vaikų netoleruojamas
R.Murauskienė paprieštaravo ir seksologo nuomonei apie nuogumą prie vaikų. „Vaikščioti prie vaikų nuogiems yra normalu, bet nereikia to akcentuoti. Vaikas turi matyti, kad artimoje aplinkoje persirengti vieniems prie kitų, nusirengti, kad nueitum į dušą, yra normalu. Be abejo, mamos neturėtų prie berniukų, kurie jau domisi savo kūnais (o tai gali būtų įvairus amžius – ir du, ir trys metai), skėryčiotis ir savo paketų keistis. Nors kai kurios sako, kad viską pasidaro prie vaiko, nes jis dar nieko nesupranta. Gal ir nesupranta, bet ar tai gražu? Ar vaikas nuo to praturtės? Juk mes gerbiame savo kūną ir visa tai darome, kai niekas to nemato“, – teigė psichologė.
Jei vaikas prašosi kartu praustis, specialistė nieko blogo dėl to nemato. „Kai vaikas nebenorės, pats pasakys. Vyresni vaikai nori daugiau privatumo ir tai normalu. Bet yra kita bėda, ką daugelis tėvų su vaikais daro. Tarkime, einame vasarą gatve ir bet kur jį patūpdo, kad pasišlapintų, ar bet kur pakeičia sauskelnes. Paskui, kai mergaitė, būdama šešių metų, pakelia sijoną ir sako „aš noriu sysioti“, mes išsižiojame ir pradedame ją barti. Bet palaukite – o tai kada tai yra normalu? Tai niekada nėra normalu. Dėl to mes artimoje aplinkoje turime vienas ribas, o tolimoje turime kitas ribas ir tą vaikai irgi mato ir mokosi. Vaikas nepradės nuogas bėgioti prie bendraamžių, jei karts nuo karto tėtis ar mama nuogas nueina iš kambario į vonią“, – sakė psichologė.
Kalbėdama apie nuogumą, seksualumą ir ilgalaikį žindymą, ji pabrėžė dar vieną labai svarbų aspektą – ar ilgai žindant kūdikį, dėl to nenukenčia poros seksualinis gyvenimas? „Poros gyvenimas nėra vien tik seksas, jis tėra vienas iš aspektų. Jei vyras gyvena šalia šeimos, o žmona jam tėra namų šeimininkė, su kuria kartais pasimyli, tai, žinoma, kad ilgalaikis žindymas jam tik trukdo. Jis gražus, nuolat turi energijos, nes neaugina vaikų, netvarko namų ir nesupranta, kodėl žmona tokia pasipiktinusi ir negeidulinga vaikšto. Tokiu atveju poros santykiai gadinasi, bet ne dėl ilgalaikio žindymo, o dėl vyro egoizmo ir žmonos baimės tą vyrą pritraukti į gyvenimą kartu su vaikais. Bet, kai vyras dalyvauja šeimos gyvenime, jis puikiai žino, ką reiškia pavargti nuo mažų vaikų“, – sakė psichologė.