Pavyzdžiui, suomiai muša pasaulio rekordus, statistiškai vienam gyventojui per dieną išgeriant beveik 4 puodelius kavos. Štai, gerai žinomas „Paulig“ ženklas, nors nuomonių apie jo kokybę gali būti skirtingų, būtent iš Suomijos. Tiesa, ko gero svarbu paminėti, kad jį įsteigė į šalį atvykęs vokietis Gustavas Pauligas. Prekės ženklas į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis atėjo iškart po nepriklausomybės.
Kitas jums gerai pažįstamas ženklas, sutinkamas Suomijoje, galėtų būti „Fazer“. Ko gero, siejate jį su šokoladu, o gal – kitais po tuo pačiu vardu gaminamais produktais. Tačiau šalyje sutiksite ir to paties vardo kavines, o tiksliau daug jų. O ten verdama kava – tai jų pačių mišiniai.
Lietuvoje kavos kultūra taip pat auga. Ir nors kavos čia tikrai buvo galima rasti ir prieš daugiau nei 200 metų, ko gero, niekas nedrįs ginčytis, jog per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos kavinių scena ir supratimas apie kavą gerokai pakito. Palinkome link precizikos, nutolome nuo nusėdusių tirščių puodelių dugnuose, dažnuose namuose yra vienokia ar kitokia metodika kavą verdantis kavinukas. Vienuose – nuspaudžiamas prancūziškasis („french press“), kituose – itališkasis moka, trečiuose – kapsulinis, ketvirtuose – V60 prietaisas, penktuose – prašmatnus automatinis, čia galima tęsti ir tęsti.
Ir vis dėlto, jei po kavos puodelio lekiate tiesiai į tualetą – jūs ne vieni. Apie 30–40 procentų žmonių patiria tą patį: kava jiems paskatina poreikį tuštintis. Kodėl taip nutinka?
Tam yra kelios priežastys.
Visų pirma, kofeinas, kurio vidutiniame, bet ne pačiame didžiausiame puodelyje gali būti apie 80–100 miligramų, gali stimuliuoti judėjimą storojoje žarnoje per keturias minutes, po to, kai jį suvartojate.
Dar – kofeinas skatina jūsų tulžies pūslės susitraukinėjimą ir taip pumpuojami virškinimo fermentai bei tulžis. O tai taip pat stimuliuoja jūsų virškinamojo trakto veiklą.
Be to, kava dažniau geriama šilta, na, o šiltas vanduo skatina judėjimą žarnyne.
Viena iš įdomesnių priežasčių – tai antioksidantai kavoje, kurie, kaip parodė tyrimai, gali skatinti gerųjų bakterijų augimą žarnyne ir taip paskatinti poreikį tuštintis.
Žinoma, jei kavą geriate kartu su pieno produktais, turėtumėte apsvarstyti ir jų poveikį žarnynui. Tai veikiausiai lengviausia padaryti bent jau trumpam ėmus gerti tiesiog juodą kavą ar karvės pieną pakeitus augalinėmis alternatyvomis: sojos, avižų, migdolų, žirnių, kokosų ar kitais pienais, kurie dabar dažnai pritaikyti būtent kavai – tokiu atveju reiktų ieškoti augalinių „pienų“, o tiksliau – gėrimų, pažymėtų prierašu „barista“. Tokie paprastai yra riebesni, tinkamesni plakimui ir kavai. Tiesa, reikia pažymėti, kad gydytojai ir mokslininkai, tarp jų – ir daug internetinėje erdvėje besireiškiantis Robertas Love, kavą apskritai pataria gerti būtent juodą – būtent dėl gerųjų kavos savybių įsisavinimo.
Gastroenterologas Josephas Salbah išvengti šių nemalonių žarnyno reiškinių savo socialiniuose tinkluose siūlo pabandyti gerti kavą, turinčią mažiau kofeino (arba be kofeino, jei geriate ją tik dėl skonio), taip pat – pabandyti šiltą kavą pakeisti šalta arba dabar populiaria „cold brew“ – šaltai brandinta kava, kurią nesunkiai pasidarysite ir namuose,