Kaip ir daugelis jos kartos korėjiečių, Han Kang, gimusi 1970 m., užaugo skaitydama Lotynų Amerikos rašytojų kūrinius. Tuo metu Pietų Korėjos galybė dar tik kūrėsi ir gyventojai stebėjo, kaip jų pačių kovos atsispindi Karibų jūros regiono diktatūrose, pasižyminčiose įtampa tarp griūvančio priemiesčio pasaulio ir betono bei modernizacijos jėga kylančio urbanistinio kraštovaizdžio.
Han su šeima, palikusi Kvangdžu miestą, persikėlė į Seulą, kai jai buvo vos devyneri. Buvo likę vos keturi mėnesiai iki Kvangdžu sukilimo – masinio protesto prieš Pietų Korėjos karinę vyriausybę, įvykusio 1980 m. gegužės mėn. Tik dėl atsitiktinumo Han šeima skaudžios patirties išvengė. Vis dėlto žiaurus valdžios atsakas juntamas Han kūryboje. Rašytoja yra sakiusi, kad šeimos persikėlimas į kitą miestą prieš sukilimą paliko joje „kaltės jausmą“. Pirmą kartą apie įvykdytas žudynes ji sužinojo būdama 12 metų, namuose aptikusi slapta platinamą vokiečių žurnalisto išsaugotų sukilimo nuotraukų memorialinį albumą. Šis atradimas padarė didelę įtaką ne tik jos požiūriui į žmoniją, bet ir kūrybai.
Rašytoja prisipažino kenčianti ir nuo alinančios migrenos. Ji teigė, kad migrena „visada verčia mane įsižeminti, padeda suvokti, kad esu mirtinga ir pažeidžiama“.
Pastovumą rado skaitydama knygas
Nobelio premijos laureatės tėvas buvo mokytojas, o vėliau – rašytojas, nors ir ne itin sėkmingas finansiškai. Natūralu, kad Han augo namuose, kuriuose buvo pilnos lentynos knygų. 2023 m. „The Guardian“ ji sakė: „Knygos man atrodė tarsi pusiau gyvos būtybės, kurios nuolat dauginosi ir plėtė mano ribas. Nepaisant mūsų dažnų persikraustymų, galėjau jaustis rami dėl visų tų mane saugančių knygų.“ Vaikystėje Han pakeitė net penkias pradines mokyklas, bet tai nesukėlė jai problemų – pastovumą rašytoja jau tada rasdavo skaitydama.
Tiek Han Kang, tiek jos tėvas yra pelnę prestižinę Yi Sang literatūrinę premiją (1988 m. ir 2005 m.). Yi Sangas, bene avangardiškiausia korėjiečių literatūros figūra, rašė XX a. trečiajame dešimtmetyje japonų okupacijos sąlygomis. Turėdamas architekto išsilavinimą, savo poezijoje jis naudojo skaičius, linijas, taškus, lygtis ir diagramas, peržengdamas kalbos ir įprastos formos ribas. Kai Han Kang rašė vieną žinomiausių savo knygų „Vegetarė“, jai labai surezonavo Yi Sango žodžiai: „Manau, kad žmonės turėtų būti augalai.“
Mėgstamiausi Han autoriai vaikystėje buvo keli korėjiečių rašytojai, ji taip pat žavėjosi Astridos Lindgren „Broliais Liūtaširdžiais“. Paauglystėje Han susidomėjo rusų autoriais, tokiais kaip Fiodoras Dostojevskis ir Borisas Pasternakas.
Han studijavo korėjiečių kalbą ir literatūrą Yonsei universitete Seule, kurį baigė 1993 m. Tais pačiais metais ji paskelbė savo pirmuosius eilėraščius korėjiečių literatūros žurnale, o kitais metais laimėjo premiją laikraščio „Seoul Shinmun“ kasmetiniame literatūros konkurse. 1995 m. ji išleido apsakymų knygą „Yeosu“. 1998 m. buvo išleistas jos pirmasis romanas „Geomeun saseum“ („Juodasis elnias“).
Ne viena Han Kang knyga buvo uždrausta jos gimtojoje šalyje
Kai kuriose Seulo metropolijos bibliotekose ir mokyklose viena garsiausių Nobelio premijos laureatės knygų „Vegetarė“ buvo uždrausta dėl nuogąstavimų, kad ji iškreipia vaikų seksualumo suvokimą. „Vegetarės“ veikėjos atsisakymas valgyti mėsą yra alegorija, kaip dažnai būna literatūrinių ambicijų turinčiuose kūriniuose. Mėsos atsisakymas simbolizuoja jos pasipriešinimą vyrui ir šeimai, o tai yra giliai griaunantis veiksmas šioje visuomenėje – čia svarbus gebėjimas skaityti socialines užuominas, vengti kelti diskomfortą ir išlaikyti nusistovėjusią hierarchiją.
Vertėja iš Korėjos Sunme Yoon, perskaičiusi „Vegetarę“, buvo tokia sužavėta, kad nusprendė knygą išversti į ispanų kalbą. Ji įtikino Argentinos leidyklą „Bajo La Luna“ išleisti kūrinį 2012 m., likus ketveriems metams iki jo pasirodymo anglų kalba, kada rašytoja laimėjo „Man Booker“ premiją. Iki tol Han Kang buvo beveik nežinoma už Pietų Korėjos ribų. Buenos Airėse užaugusi Yoon padėjo rašytojai prisistatyti vakarų šalyse (tada knyga „Vegetarė“ buvo išversta tik į japonų kalbą). Autorė iki šiol tai laiko domino efekto pradžia ir didžiuojasi, kad jos kūrinys tokiu netikėtu keliu pateko į pasaulinę sceną.
2016 m., laimėjusi prestižinę „Man Booker“ premiją, Han Kang panoro nebebūti dėmesio centre. „Neįmanoma rūpintis rodomu dėmesiu ir tuo pačiu metu rašyti“, – sakė ji „The Guardian“.
Tiesa, tai ne vienintelė knyga, kuri nepatiko Korėjos valdžiai – Park Geun-hye valdymo laikotarpiu (2013-2017 m.) Han Kang buvo įtraukta į juodąjį sąrašą už romaną „Ateina berniukas“.
Laimėjusi premiją atsisakė šventiško paminėjimo
Užsienio spauda praneša, kad savo knygomis ir kūryba skaitytojus sužavėjusi Han Kang atsisakė atšvęsti Nobelio premijos laimėjimą, nes ne viena šalis ir jų gyventojai dabar patiria didžiulius politinius smūgius.
Praėjusį penktadienį Kang tėtis pasidalijo informacija, kad Han nerengs įprastos spaudos konferencijos, skirtos Nobelio premijai paminėti. Rašytojas paaiškino, kad tokį sprendimą nulėmė politinė padėtis.
„Ji pasakė, kad vykstant karams tarp Rusijos ir Ukrainos, Izraelio ir Palestinos, kai kasdien pranešama apie mirtinus atvejus, ji negali surengti šventinės spaudos konferencijos, – Korėjos žurnalistams sakė rašytojas. – Ji prašo supratimo šiuo klausimu.“
Han Kang tėtis taip pat užsiminė, kad rašytoja pati atkalbėjo jį nuo šventinio pokylio, kurį 85-erių vyras ketino pats surengti po trumpos spaudos konferencijos.
„Ketinau čia surengti vakarėlį vietiniams žmonėms, bet dukra liepė to nedaryti. Ji pasakė: „Prašau, nešvęsk, juk priešaky matai visus šiuos tragiškus įvykius.“ Han teigė, kad Švedijos akademija skyrė šį apdovanojimą ne tam, kad mes juo džiaugtumėmės, o tam, kad išliktume blaiviai mąstantys. Tai išgirdęs, buvau giliai sutrikęs“.
Tiesa, prieš kelias dienas Han Kang vis dėlto nutraukė tylą. Trumpoje spaudos konferencijoje ji pasakė savo poziciją patvirtinančią kalbą. Han teigė, kad po žinios apie laimėjimą jautėsi tarsi sapne, tačiau vėliau tyliai džiūgavo. Ji tikino, kad ir toliau žada išlaikyti savo privatumą, o su skaitytojais bendrauti savo knygose.
Per ateinančius šešerius metus rašytoja tikino planuojanti išleisti dar tris knygas.
Lietuvių kalba yra išleistos dvi 53-ejų metų rašytojos Han Kang knygos – „Vegetarė“ ir „Ateina berniukas“.
Han Kang gaus apdovanojimą iš karaliaus Karlo XVI Gustavo Stokholme gruodžio 10 d., per mokslininko ir premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 m. metines.
Apie asmeninį talentingosios rašytojos gyvenimą žinoma nedaug. Han buvo ištekėjusi už korėjiečio literatūros kritiko, vis dėlto pora pasuko skirtingais keliais. Jiedu susilaukė sūnaus, kuris šiuo metu vadovauja vienam Seulo knygynų.
Delfi primena, kad Švedijos akademija jau seniai buvo kritikuojama, kad pernelyg dažnai skiria literatūros premiją Vakarų baltaodžiams rašytojams vyrams. Po #MeToo skandalo 2018 m. ji reformavosi ir pažadėjo, kad premija bus labiau globaliai orientuota ir paisanti lyčių lygybės.
Po minėto skandalo šia premija jau pagerbtos keturios moterys, įskaitant Han Kang ir A. Ernaux, taip pat JAV poetė Louise Gluck ir lenkė Olga Tokarczuk, bei trys vyrai: austras Peteris Handke, Tanzanijos rašytojas Abdulrazakas Gurnah ir J. Fosse.