Neparduoda pigiausių daiktų
„Mamų mugės“ įkūrėja Jurga Barbora Jauniškienė pasakojo, kad šį kartą dalyvių skaičius išaugo iki 1100, o daiktų skaičius, matyt, pasieks 200 tūkst. „Didžiąją dalį sudaro drabužiai. Pavyzdžiui, pavasario mugėje iš viso turėjome 190 tūkst. daiktų, 70 tūkst. iš jų buvo mergaičių drabužiai, 50 tūkst. – berniukų. Žaislų turėjome apie 15 tūkst., todėl galima drąsiai sakyti, kad jie yra viena paklausiausių prekių, nes pasiūla mažiausia“, – pasakojo mugės įkūrėja.
Jei anksčiau kiekvienas dalyvis galėjo atnešti 100 vienetų drabužių, šį kartą limitas sumažintas iki 80. Šitaip norėta, kad pačios mamos atidžiau atsirinktų, neneštų nunešiotų ar nekokybiškų drabužėlių. „Pavyzdžiui, pavasarį pardavėme apie 60 tūkst. drabužių, batų – apie 10 tūkst. Žaislų – apie 12 tūkst. Įvairių inventoriaus reikmenų būna apie 30 tūkst., jų parduodame daugiau nei 20 tūkst. Daiktai yra paklausesni“, – tvirtino J.B.Jauniškienė.
Mugės daiktų kainos svyruoja nuo euro iki šimto ir daugiau. Vis tik populiariausi daiktai yra nuo 3 iki 8 eurų. „Daiktų, kurie kainavo eurą ir mažiau, pavasarį buvo parduota 20 tūkst. vienetų, iki dviejų eurų – 30 tūkst. vienetų, iki 3 – 18 tūkst., iki 5 – 20 tūkst., iki 8 – 8 tūkst., o 8 ir daugiau – 5 tūkst. daiktų“, – statistiką vardijo pašnekovė. Anot jos, kainas nustato pačios mamos. Patys brangiausi yra vežimai. Jų kainos svyruoja nuo 20 iki 160 eurų.
Mugės įkūrėja pabrėžė, kad pirkėjų poreikiai keičiasi ir niekas nebenori pigių, nekokybiškų daiktų. „Didžioji dauguma neparduotų daiktų būna daiktai iki 2 eurų. Niekam nebereikia pigių, nekokybiškų prekių. Ypač žieminių daiktų kainos yra didesnės. Dabar svarbiau kokybė, o ne kaina. Žmonės jau palepinti, suprantantys. Sumokės ir tris, ir keturis eurus, bet ras gerą daiktą. Todėl griežtiname kokybę, nors sudėtinga, nes kai kurios dalyvės to vis tiek nesupranta“, – sakė J.B.Jauniškienė.
Svarbu tinkamai paruošti
Daugiau apie daiktų kokybę pasakojo jau ne vienerius metus mugėje dirbanti savanorių koordinatorė Milda Šukaitienė. Anot jos, svarbu ne tik, kad daiktas būtų kokybiškas, bet ir tinkamai paruoštas mugei. „Grubiai skaičiuojant, kas dešimtas dalyvis padaro klaidų. Dažnai – ne taip priklijuoja etiketę. Pagal mūsų taisykles, ją reikia prisiūti arba prisegti žiogeliu. Būna, kad pritvirtina „krokodilu“. Kartą atėjo verkiantis vaikas, nes, bežiūrėdamas prekes, prasidūrė pirštukus. Pasirodo, kažkas etiketę prisegė siuvimo adatėlėmis“, – pasakojo Milda.
Anot jos, patys daiktai turi būti tvarkingi, jei suplyšę – gražiai pataisyti. „Nuo šiol nebėra tokio nusistatymo, kad labdarai sueis bet kas. Ne. Jei drabužiai yra sunešioti, jie nebus tinkami net labdarai. Būna atneša drabužius, kurie ištepti ir nebeišsiplauna – vaikas atpylė. Kur tai matyta? Jei purvini ar suplyšę, metame lauk“, – teigė pašnekovė.
Rudens mugėje, pasak Mildos, itin populiarūs karnavaliniai drabužiai, žaislai.
Siekia ne tik užsidirbti, bet ir atlaisvinti spintas
Į mugę atvykę dalyviai pasakojo, kad pagrindinis tikslas nėra vien užsidirbti. Vaiko daiktus atnešęs tėtis Giedrius sakė, kad tai puiki galimybė atlaisvinti namus. „Abejoju, kad labai užsidirbsime, gal kažką ir gausime. Bet norisi išsivalyti namus, atlaisvinti erdves. Be to, galbūt šitaip kam nors padėsime“, – sakė jaunas tėtis. Jis pasakojo, kad pasiruošti mugei užtruko beveik savaitę. Net ir paskutinį vakarą daiktus rūšiuoti bei segti etiketes teko iki nakties. „Net draugą į pagalbą pasikviečiau. Daiktus atvežėme dviem automobiliais. Didžioji dalis – vaiko drabužiai, kai kurie net su etiketėmis, visai nenešioti“, – pasakojo mugės dalyvis.
Trečią kartą mugėje dalyvaujanti mama Edita taip pat džiaugėsi galimybe atsikratyti nereikalingų daiktų. „Atlaisvini spintą ir užsidirbi šiek tiek pinigų. Tada gali ir savo vaikams kažką nupirkti. Daugiausiai atnešiau drabužių, žaislų, avalynės, vieną kitą – savo daiktą. Dabar ieškosiu vaikams striukių, batų, naujų žaislų“, – pasakojo moteris.