Psichologė perspėja, kuo rizikuoja tėčiai prisiimdami mamos vaidmenį

Jei niekas neabejoja dėl „supermamų“ egzistavimo, panašu, kad „supertėčiai“ kol kas visuomenėje dar nerado savo vietos po saule. Psichologė ir knygų autorė Ramunė Murauskienė atskleidė, ar ir tėčiams yra daromas spaudimas ir kaip su juo susidoroti.

Moteriškas tėtis

Visus tėčius psichologė skirsto į kelis tipus. Vienas jų – ypač populiarus šiandien. „Jauni – iki 30 metų tėčiai pasiduoda „unisex“ bangai ir galvoja, kad tėtis gali būti ir mama. Jie įsivaizduoja, kad bus ypatingai švelnūs, leis labai daug vaikams, nepaisys priežasties–pasekmės dėsnių, bus visada vaikams palankūs ir išpildys savo paskirtį. Viskas bus labai linksma. Bet tokie vyrai praranda savo prigimtinį vyriškumą ir vaikams ypač reikalingą tėvystę“, – sakė R.Murauskienė.

Anot psichologės, vyrai ir moterys su vaikais elgiasi skirtingai ir tai yra gerai. Vyriškas elgesys vaikams, ypač berniukams, padeda pritapti išoriniame pasaulyje. Mergaitės iš tėčio gauna globą, kuri formuoja jų prigimtinį saugumo jausmą. „Joks per daug moteriškas tėtis negali to duoti, nes moteriškas tėtis yra tarsi antra mamytė. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Bet nebijokime prigimties“, – sakė specialistė.

Pasak jos, vaikams reikia švelnios, mylinčios, globėjiškos, pakančios, kantrios mamos ir švelnaus, kantraus, stipraus vidumi tėčio, kuris užtikrina saugumą bei globą. Tėtis, kuris greitai keičia savo nuomonę prie skirtingų vaikų būsenų, nėra labai patikimas ir saugus. Retas dar tėtis tą suvokia. „Kalbame apie vyrą, kuris moka susitvarkyti su savo emocijomis ir jausmais, t.y. tinkamai vyriškas tėtis gali tverti vaiko kaprizingas ašaras, tačiau išlikti širdingame prote, likti kantriu vaikui ir mylinčiu, neatstumti vaiko, bet netenkinti kiekvienos jo gyvybiškai nesvarbios užgaidos. Mamoms tą padaryti yra kur kas sudėtingiau. Ir kai to nedaro tėčiai, mamos tampa griežtesnės, tampa baudėjos savo vaikams ir taip pameta savo prigimtinį moteriškumą motinystėje“, – teigė R.Murauskienė.

Psichologė pabrėžė, kad prie tokio vyro-mamytės moteris dažnai ima savyje puoselėti vyriškas savybes. „Tai nėra blogai, bet visame kame turi būti darna. Jei mums duotos įsčios gimdyti vaikus, turime atitikti gamtos duotą lytį, o tai yra didžiausias iššūkis. Šalia tokių vyrų-mamyčių moterys griežtėja ir tampa vyro įsikūnijimu. Jei vyras yra pasyvus, moteris – aktyvi.“, – sakė specialistė.

Tėtis – patriarchas

Kitas, šiandien taip pat populiarus kraštutinumas – vyras–patriarchas. „Dabar yra didžiulis skyrybų skaičius – vyrai nebesugeba daug metų gyventi šeimose, jie išeina, susiranda jaunesnes žmonas ir atstovauja kitą kraštutinumą – patriarchatą“, – pasakojo psichologė. Anot jos, šis auklėjimo būdas taip pat nėra tinkamas, nes šiandieniai vaikai nebėra tokie, kokiais buvo jų tėvai. „Dabartiniai vaikai tai indigo vaikai – ypatingi vaikai, kurie visiškai nepripažįsta autoritarizmo. To nesuvokiantys patriarchalinio tipo atstovai pralošia, nes neturi santykio su vaikais. Dabartinės moterys nėra tos, kurios turi žinoti savo vietą, jos yra didžiulės galingos sielos, atėjusios į šią žemę įgyvendinti svarbius visai žmonijai pokyčius, todėl neturi teisės išduoti savęs ir būti tokiomis, kokios buvo jų mamos ir močiutės. Vyras, to nesuvokiantis, gadins santykius su žmona, kuri neatitinka jo viduramžiško scenarijaus. Ir liks kvailio vietoje, nes stabdys savo sielos evoliuciją.“, – pasakojo specialistė.

Anot jos, šiuolaikinėje visuomenėje svarbu atrasti aukso vidurį, kai vyrai išlaiko savo prigimtį, leidžia moterims būti moterimis, vykdo savo pareigas, laikosi duoto žodžio, puoselėja vyrišką charakterį ir atranda vyrišką švelnumą bei globą. „Vyriškumas tai nėra vaiko išmetimas į jūrą, kai jis nemoka plaukti. Vyriškumas yra vaiko gelbėjimas, kai jis per daug bijo. Paguodimas, o ne pasakymas „baik žliumbti“. Aš viliuosi, kad po gero dešimtmečio normalizuosis šita situacija ir vyrai nebebijos būti tikrais vyrais, o moterys taps labiau moteriškos, bet ne pataikūniškos“, – sakė R.Murauskienė.