Kartais pasekmės – labai skaudžios ar net keičiančios tolimesnį vaikų gyvenimą. Apie tai ne kartą yra kalbėję turtingi tėvai, dalindamiesi savo patirtimi ir pabrėždami aiškias taisykles, kurių privalu laikytis jų atžaloms.
Drastiški sprendimai, kuriuos priėmė garsūs ir turtingi žmonės
Ne kartą užsienio žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Billas Gatesas, kurio turtas vertinamas daugiau nei 100 mlrd. eurų, sakė nerimaujantis, kad turtai gali iškreipti jo vaikų pasaulio suvokimą ir elgesį, ir netgi pažadėjo turimus pinigus skirti „vargšams“, o ne savo vaikams.
Augindami savo atžalas B. Gatesas ir jo buvusi žmona M. Gates (pora išsiskyrė 2021 m. gegužės mėnesį po 27-erius metus trukusios santuokos) iš visų jėgų stengėsi, kad jųdviejų trys vaikai – Jennifer, Rory ir Phoebe – turėtų normalią vaikystę, praneša užsienio spauda. B. Gatesas ir M. Gates liepdavo savo vaikams atlikti namų ruošos darbus ir juos paskirstydavo kaip įmanoma sąžiningiau. B. Gatesas atskleidė, kad neleisdavo savo vaikams pernelyg ilgai spoksoti į televizoriaus ar kito el. prietaiso ekraną, o mobiliuosius telefonus jiems nupirko tik kai jie sulaukė 14-os.
Buvę sutuoktiniai gal ir stengėsi vaikus auginti kaip galima kukliau, bet jų finansinė padėtis tikrai nebuvo prasta: vaikai užaugo 124 mln. eurų vertės name, stovinčiame Medinoje, Vašingtono valstijoje, kuriame yra septyni vonios kambariai, 24 tualetai ir šešios virtuvės, taip pat dirbtinis paplūdimys, kino teatras, sporto salė ir gimnastikos tramplinų kambarys.
Panašiai pasielgti nusprendė ir garsusis Gordonas Ramsay.
„Mano pinigai mano vaikams tikrai nepriklauso ir nėra dėl ko piktintis, – anksčiau „The Telegraph“ sakė virtuvės šefas. – Viskas tik dėl to, kad jų nesugadinčiau.“
Savo ruožtu atlikėjas Stingas anksčiau „The Daily Mail“ užsiminė, kad nesirengia atžaloms palikti jokių savo vardu pavadintų fondų, kuriais jie turėtų rūpintis.
„Jie turi tiesiog dirbti. Tai žino visi mano vaikai ir jie retai manęs kažko prašo. Aš tai labai gerbiu ir vertinu.“
Shaquille’as O’Nealas taip pat yra atvirai pasakojęs, kad nenori savo turtais gadinti vaikų.
„Business Insider“ jis sakė: „Mano vaikai jau vyresni. Visą laiką jiems sakau: „Mes nesame turtingi. Aš esu turtingas.“
O aktorius Jackie Chanas viešai pareiškė, kad po jo mirties palikimas atiteks ne jo sūnui. Laikraštis „LA Times“ pranešė, kad didžioji dalis jo turto (130 mln. JAV dolerių) atiteks labdarai.
Aktorius savo sprendimą pagrindė sakydamas, kad „jei jis yra gabus, užsidirbs pinigų pats. Jei ne, mano pinigus sūnus tik iššvaistytų“.
Tėvai nuobaudas skiria net suaugusiems vaikams
Savo ruožtu portalas „Yahoo“ surinko įdomiausias istorijas, kurias papasakojo turtingi tėvai. Jie įvardijo, kokie vaikų poelgiai juos paskatino nutraukti finansinį išlaikymą ar net artimą ryšį su atžalomis.
„Mano vaikai nustojo mane gerbti, o pinigų gavimą ėmė laikyti savaime suprantamu dalyku. Ėmiau svarstyti – bet juk aš šiuos pinigus uždirbu sunkiai dirbdamas. Leidau vaikams suprasti, kad savo pinigus galiu atiduoti bet kam kitam, nebūtinai jiems – kad ir kokiai nors labdaros organizacijai.“
„Mano tėvai nebepadeda finansiškai mano sesei. Prieš kurį laiką ji padavė mano tėvus į teismą dėl galimybės naudotis dideliu akcijų portfeliu, kurį senelis po savo mirties paliko kiekvienam iš mūsų. Mano tėvai patenkino jos prašymą, bet iš savo pusės finansavimą nutraukė. Ji pardavė tas akcijas, o didžiąją dalį pinigų išleido prabangiam automobiliui, kuris galiausiai sugedo. Šiandien to portfelio vertės būtų pakakę nusipirkti gana didelį namą.“
„Mano sūnus išvyko mokytis į koledžą ir neišlaikė nė vieno egzamino. Kita mano dukra, kuri yra vyresnė, bandė jam padėti. Jis pasiūlė jai sumokėti, kad ji liautųsi tai dariusi, o tam reikalui panaudojo mano banko sąskaitą. Nuo to laiko nebepadedu finansiškai savo suaugusiam sūnui.“
„Su manimi klasėje mokėsi mergina, kuri gyveno išties privilegijuotą gyvenimą. Jos tėvui priklausė daugybė naudotų automobilių salonų ir kiekvieną dieną ji atvykdavo vairuodama vis kitą automobilį. Vieną dieną ji atėjo ir pradėjo pasakoti apie savo paskutines atostogas pietų šalyje ir apie tai, kaip jai ten buvę nuobodu. Visą kelionę ji sėdėjo prie baseino ir naršė „Facebook“. Profesorius juokaudamas pasakė: „Tikiuosi, kad naudojotės bevieliu ryšiu.“ Ji paklausė, kas tai yra, o kai jai buvo paaiškinta, atsakė: „O man to nereikia, mano telefone ir taip yra internetas.“ Ji neturėjo supratimo, kas yra duomenų perdavimo mokesčiai ar tarptinklinis ryšys. Ji manė, kad 800 JAV dolerių per mėnesį telefono sąskaita yra normalu. Deja, kiek vėliau paaiškėjo, kad jos tėčiui tai pasirodė nepriimtina.“
„Vienas tolimas giminaitis visus studijų metus praleido linksmindamasis už pinigus, kurių jam duodavo tėvas. Tai buvo maždaug 100-120 tūkst. dolerių per metus. Kasmet jis keliavo po pasaulį, vyko į Balį, Tailandą ir Europą. Būdamas maždaug 32-ejų jis nusprendė apsigyventi prabangiame JAV slidinėjimo kurorte ir kartu su sužadėtine atidaryti verslą. Netrukus jis pastebėjo, kad į jo sąskaitą pervesti tik keli tūkstančiai dolerių. Pasirodo, jo tėvas nieko nesakęs nutraukė finansavimą, o jis tiesiog nepastebėjo.“
„Didžiąją savo gyvenimo dalį mokiausi privačioje mokykloje. Bet buvo ir kitų, daug turtingesnių vaikų, kurie gaudavo visiškai naujus BMW markės automobilius ir pan. Vienas jų buvo triukšmą keliantis ir kiek erzinantis žmogus, kuris vos progai pasitaikius rėkė turintis pinigų. Automobilis, kuriuo jis važinėjo, buvo vertas šešiaženklės sumos. Vis dėlto, tiesą pasakius, jis elgėsi kaip visiškas kvailys. Kartą, bėgdamas iš pamokų, automobiliu jis įvažiavo į mokyklos sieną. Jis buvo pašalintas iš mokyklos, o tėvai nutraukė finansavimą.“
„Vidurinėje mokykloje turėjau bičiulį, kurio abu tėvai buvo turtingi teisininkai. Kažkokiu būdu jis gavo banko kortelę, kurios tėvai nekontroliavo. Kasdien jis nueidavo prie bankomato ir išsiimdavo nuo 200 iki 400 dolerių, kuriais mokėdavo už mūsų draugų grupelės pramogas. Mes eidavome pietauti už mokyklos ribų, o jis visada sumokėdavo už visų maistą. Po pamokų visi eidavome į kiną, žaisti lazerinių žaidimų ar dar kur nors, jis sumokėdavo ir už tai. Kartais jis tiesiog be jokios priežasties bičiuliui galėdavo duoti kokius 50 dolerių. Manau, kad jam tiesiog patiko būti turtingu vaiku – jis tuo puikavosi. Vis dėlto tai truko neilgai – banko darbuotojai susisiekė su jo tėvais ir pasiteiravo apie kasdien gryninamus pinigus. Tėvai pasielgė impulsyviai – ne tik visiškai nutraukė jo išlaikymą, bet ir pilnametį sūnų išprašė iš namų.
Tuo metu aš gyvenau dviese su draugu bute. Mes leidome jam kelis mėnesius pagyventi pas mus ir neėmėm nė cento. Jaučiausi siaubingai, nes per daugelį metų ir pats buvau iš jo paėmęs nemažai pinigų ar kitų dovanų. Jis iš esmės neturėjo jokių gyvenimiškų įgūdžių.“
