„Šioje programoje surinkti filmai supažindins žiūrovus su formų, žanrų ir geografine įvairove. Taip pat su skirtingomis situacijomis ar sunkumais, su kuriais susiduriame gyvendami šeimoje. Šiuose filmuose mamos kovoja už teisybę, stengiasi sukurti gražesnį ir saugesnį gyvenimą savo vaikams, derina karjerą ir motinystę, siekia tobulumo, ieško savo tapatumo“, – atsiųstame pranešime sako „Meno avilio“ kino programų kuratorė Ona Kotryna Dikavičiūtė.

Filmas Amžinai kartu

1. Linos Lužytės filmai „Amžinai kartu“ (2015) ir „Pilis“ (2020)

Šių dviejų režisierės Linos Lužytės filmų centre – šeimų santykiai ir motinų portretai. Filme „Amžinai kartu“ mama deda visas pastangas, kad sukurtų tobulą šeimą ir tokiu būdu artimiesiems ir sau užtikrintų laimingą gyvenimą. Tačiau laimės įsivaizdavimo neatitinkanti realybė kenkia santykiams su dukra. „Pilyje“ režisierė nagrinėja trijų kartų moterų, gyvenančių emigracijoje, ryšį: paauglės Monikos, jos mamos Jolantos ir demencija sergančios močiutės. Mamos noras apsaugoti dukrą ir negebėjimas išspręsti savo pačios santykio su mama ima temdyti dukros svajones.

2. „Quo Vadis, Aida?“ (rež. Jasmila Žbanić, 2020, Bosnija ir Hercegovina)

Bosnija, 1995-ųjų liepa. Aida dirba Jungtinių Tautų vertėja mažame Srebrenicos mieste. Serbų armijai užėmus miestą, jos vyras su dviem sūnumis atsiduria tarp tūkstančių žmonių, kurie prieglobstį ir pagalbą tikisi rasti JT stovykloje. Tiesiogiai bendraudama su derybininkais, Aida turi priėjimą prie nepaprastai slaptos ir svarbios informacijos. Kas matyti jos šeimos ir likusių miestelio gyventojų horizonte – išsigelbėjimas ar mirtis? Kokį žingsnį Aidai derėtų žengti? Tai filmas apie moterį, atsidūrusią vyrų karo žaidimų lauke.

3. „Paveikta moteris“ (A Woman Under The Influence, rež. John Cassavetes, 1974, JAV)

Klasika tapusiame filme sutinkame viltį praradusią moterį Mabelę. Nors ji ištekėjusi už vyro Niko ir sukūrusi šeimą, vienišumo jausmas jos neapleidžia. Iš pradžių kiek ekscentriškas jos elgesys, darosi vis labiau nestabilus, agresyvus ir Nikas nusprendžia paguldyti ją į psichiatrinę ligoninę. Mamos meilė vaikams, savasties praradimas, normalumo ribos – visos šios temos skleidžiasi tylios įtampos kupiname filme ir ilgai nepalieka jį pažiūrėjus.

4. „Kambarinė“ (Maid, rež. Molly Smith Metzler, 2021, JAV)

Šiemet pasirodęs amerikiečių mini dramos serialas pasakoja apie jauną motiną Alex (akt. Margaret Qualley), siekiančią susikurti geresnį gyvenimą sau ir savo dvejų metukų dukrai Maddison. Bėgdama nuo smurtaujančio sugyventinio ir siekdama gyventi savarankiškai, Alex įsidarbina kambarine vienoje valymo paslaugas teikiančioje firmoje. Seriale matome vienišos motinos pastangas išgyventi ir siekti karjeros galimybių.

Filmas Erina Brokovič

5. „Erina Brokovič“ (Erin Brockovich, rež. S. Soderbergh, 2000, JAV)

Steveno Soderbergho režisuotame filme Erina visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo tris vaikus ir įsidarbina nedidelėje advokatų kontoroje. Čia ji netikėtai atranda įtartiną bylą ir imasi ją narplioti. Tai – tikrais įvykiais paremtas, įkvepiantis filmas apie drąsią vienišą mamą, kuri neturėdama nei pinigų, nei tinkamo išsilavinimo sugebėjo laimėti multimilijoninę bylą prieš didžiulę „Pacific Gas&Electric“ korporaciją. Juosta sulaukė didelio kritikų ir auditorijos pripažinimo, o pagrindinio vaidmens atlikėja Julia Roberts buvo apdovanota „Oskaru“ už geriausią pirmaplanės aktorės vaidmenį.

6. „Proksima“ (Proxima, rež. Alice Winocour, 2019, Prancūzija)

Prancūzų astrofizikė Sara (Eva Green) paskutinę minutę pakviečiama prisijungti prie vienų metų trukmės programos „Proksima“ ateities misijos į Marsą pratybų. Būdama vienintelė moteris, ji turi dirbti dukart daugiau, kad įrodytų kolegoms esanti verta kelionės į kosmosą. Kartu moteris stengiasi suderinti alinančias pratybas ir laiką su mylimiausiu žmogumi Žemėje – septynmete dukra Stela, kurią netrukus turės palikti. Filmo autentiškumą režisierė Alice Winocour išlaiko filmuodama realiose astronautų ir kosmoso tyrinėtojų darbo vietose.

Filmas Istorijos kurias pasakojame

7. „Istorijos, kurias pasakojame“ (Stories we tell, rež. Sarah Polley, 2012, Kanada)

Režisierė Sarah Polley filme tyrinėja savo šeimos mitų ir atminties klodus, norėdama rekonstruoti anksti mirusios mamos portretą. Pažintis su mama vyksta tarsi detektyvei lipdant jos gyvenimo istoriją iš dalelių: artimųjų atsiminimų, archyvinių kadrų ir 8 mm kamera filmuotų vaidybinių scenų. Bandant pažinti šį paslaptingą ir anksti prarastą žmogų, atrandama tiesa, kuri pakeičia ir pačios režisierės gyvenimą. Jautrus ir gražus filmas kviečia darsyk pažvelgti į savo šeimos istoriją.

8. „Iliuzija“ (Maborosi, rež. Hirokazu Kore-eda, 1995, Japonija)

Japonų kino virtuozo Hirokazu Kore-eda debiutinis filmas, atnešęs režisieriui apdovanojimą už geriausią kinematografiją Venecijos kino festivalyje (Golden Osella Award for best Cinematography). Filme pasakojama jaunos moters Yumiko gyvenimo drama. Yumiko su vyru Ikuo gyvena ramų vedybinį gyvenimą, drauge augindami mažametį sūnų. Vieną dieną, po tragiškos nelaimės, moters gyvenimas pasikeičia negrįžtamai. Nuo šiol Yumiko turi ne tik susigyventi su ištikusia nelaime, bet ir pasirūpinti mažamečiu sūnumi.

Filmas Mano dukrai Samai

9. „Mano dukrai Samai“ (For Sama, rež. Waad al-Kateab, Edward Watts, 2019, Sirija, Jungtinė Karalystė)

Tai jaunos motinos meilės laiškas dukrai, kviečiantis į nepaprastai intymią ir giliai sukrečiančią kelionę po moters gyvenimą kare. Filme pasakojama Waados al-Kateab penkerių metų gyvenimo istorija sukilimo niokojamame Alepe, Sirijoje, kur ji, aplink ją siaučiant katastrofiškam konfliktui, įsimyli, susituokia ir pagimdo Samą. Moters kamera fiksuoja neįtikėtinas netekties, juoko ir išgyvenimo istorijas, kol galiausiai Waadai tenka stoti į akistatą su sunkiu pasirinkimu – pabėgti iš miesto tam, kad apsaugotų dukters gyvybę, ar likti. Waada žino, kad išvykti – tai atsisakyti kovos už laisvę, dėl kurios ji tiek daug paaukojo.

10. „Iš kur tas švytėjimas“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė, 2018, Lietuva)

Tapytojos Nomedos Saukienės kino portretas amžiną žmogaus kūrybingumo ir žmogaus pašaukimo temą aktualizuoja ypatingu rakursu. Nomeda toli nuo menininkų sambūrių, manifestų, feminizmo šūkių... jos kelias ramus, kantrus: moterystė, motinystė, kūryba nedideliame Dusetų miestelyje, visada garsaus menininko Šarūno Saukos pavėsyje, dabar – stebint savo vaikų pirmuosius žingsnius į meno pasaulį. Kyla klausimas: kaip jiems pavyksta suderinti šeimą ir individualumą, buitį ir kūrybą. Kas yra svarbu žmonių santykiuose ir iš kur tas Švytėjimas Nomedos tapyboje?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją