Taip vadinama taikomąja elgesio terapija (angl. applied behavior analysis (ABA) Lietuvoje užsiima tik privačios įstaigos, o ir jos, D. Valkerienės teigimu, šiandien nesugeba priimti visų norinčių tėvų.
Dėl tokios situacijos ji kaltina Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą (SPPC). „Prioritetas skiriamas ne personalo apmokymui, bet daiktų įsigijimui“, – DELFI sakė pašnekovė.
Nutrauktas pirkimas
SPPC šiemet buvo paskelbusi specialiųjų mokymo priemonių pirkimą, kuriuo siekė įsigyti tokių dalykų kaip nusiraminimo antklodės, sunkios liemenės, begalybės tunelio skydai, kompiuterinė programinė įranga, edukaciniai žaidimai, interaktyvūs kilimėliai ir t.t.
Tačiau po asociacijos „Kitoks vaikas“ kreipimosi, kuriame suabejota ne tik pasirinktų priemonių pasirinkimu, bet ir paties konkurso skaidrumu, pirkimas buvo nutrauktas. Šiuo metu SPPC planuoja skelbti naują konkursą mokymo priemonėms įsigyti.
Kaip pasakojo R. Kišonienė, centro planuojamuose pirkimuose yra numatyta įsigyti įvairių priemonių ne tik autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems vaikams, bet ir kitų sutrikimų turintiems vaikams ugdyti.
„Suplanuota įsigyti priemonių aplinkos struktūravimui, komunikatoriai, multisensorinės aplinkos komplektai, o taip pat ir nusiraminimo antklodės bei pasunkintos liemenės ir kitos reikalingos priemonės.
Sprendimas įsigyti būtent tokias priemones buvo priimtas remiantis Lietuvos mokyklose vykusių apklausų rezultatais, pažangia ir pasiteisinusia užsienio šalių patirtimi ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus“, – sakė ji.
R. Kišonienė pridūrė, kad prieš pradedant projektą planuojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašas buvo aptartas ir derintas tiek su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis įvairias negalias turinčius žmones, taip pat ir organizacijos „Kitoks vaikas“ atstovais.
„Dauguma pritarė, kad tokios priemonės pasiteisina praktikoje ir padeda vaikams nusiraminti streso ar nerimo situacijų metu. Nusiraminimo antklodėms ir pasunkintomis liemenėms įsigyti skirtas biudžetas 2017–2019 metais sudaro tik labai nedidelę dalį viso projektui skirto finansavimo, tačiau džiaugiamės galėdami patenkinti bent dalį Lietuvoje esančio poreikio.
Taip pat ŠMM ir SPPC iniciatyva buvo suformuotas ir darbą greitu metu pradės SPPC įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti projektų veiklų priežiūros komitetas, kuriame balso teise pakviesti dalyvauti ir ASS vaikų asociacijų atstovai. Džiugu, kad bendradarbiavimas su šiomis asociacijomis įsibėgėja ir neabejojame, kad tai turės teigiamos įtakos ASS vaikų integracijos Lietuvoje gerėjimui“, – kalbėjo ji.
Mokymams galėtų skirti daugiau
D. Valkerienė dar teigė, kad sprendžiant ASS turinčių vaikų problemas daugiau dėmesio reikėtų skirti ne daiktų įsigijimui, bet specialistų apmokymui.
„Taip, priemones reikia pirkti, bet SPPC turėtų rūpintis metodikomis. Yra vertinimo įrankiai, darbo su vaikais įrankiai, alternatyvios komunikacijos spektro galimybės yra. Vaikams padėti reikia sistemiškai.
Reikia turėti politinės valios ir pasakyti, kad perkame šią metodiką, atsivežame iš užsienio mokslininkus, kurie galėtų apmokyti, pakelti mokytojų kvalifikaciją. Kaip nevyriausybininkai prieš kelis metus savo lėšomis organizavome tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją, atsivežėme pasaulinio lygio mokslininkus iš įvairių universitetų. Tai mes žingsnį žengėme, bet vėlgi – valdžia pasikeitė ir viskas pasimiršo“, – kalbėjo ji.
Tuo metu R. Kišonienė aiškino, kad SPPC įgyvendina keletą projektų, kurie orientuoti į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
„Kadangi sutrikimų yra labai įvairių, dirbama tiek su elgesio ir emocijų sutrikimus, judesio ir/ar padėties sutrikimus, kompleksinius raidos sutrikimus, tiek su su ASS turinčiais vaikais.
Projektai yra orientuoti į specialistų, dirbančių su šiais vaikais, kvalifikacijos tobulinimą bei jų aprūpinimą būtiniausiomis metodikomis bei priemonėmis tokių vaikų atpažinimui, įvertinimui, ugdymui bei integracijai. Taip pat didelis dėmesys yra skiriamas specialiųjų mokymosi priemonių (įrangos, technikos, kitų specialiųjų priemonių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui) įsigijimui ir mokyklų aprūpinimui, kas yra naudinga ir ASS vaikams.
Be to, specialistai ugdymo įstaigose yra apmokomi tokiomis priemonėmis naudotis, todėl taip yra didinamos ASS vaikų integracijos galimybės. Dauguma numatomų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių yra tinkamos naudoti tiek ASS turinčių vaikų, tiek ir kitų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo procese“, – sakė ji.
Centro atstovė nurodė, kad 2017–2019 metais įgyvendinant projektus, specialiosioms mokymo priemonėms, skirtoms vaikams, turintiems ASS, yra numatyta skirti 41,8 proc., o specialistų, dirbančių su šiais vaikais kvalifikacijos tobulinimui ir metodikų įsigijimui – 58,2 proc. finansavimo.
R. Kišonienė teigė, kad esant ribotoms Europos Sąjungos investicijoms, turimas finansavimas minėtai sričiai yra nepakankamas, tačiau stengiamės atliepti daugumą visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, jų tėvelių ir juos ugdančių pedagogų lūkesčių.
Teikia tik privatūs
D. Valkerienė tvirtino, kad ypač paklausią ABA terapija šiuo metu Lietuvoje teikia tik privačios įstaigos. Tai – viešosios įstaigos „Abos centras“, „Sėkmingi vaikai“, „Elgesio analizė“ ir „ISADD Lietuva“.
„Šiandien jie jau yra nepajėgus priimti visų norinčių tėvų“, – sakė ji ir pridūrė, jog ABA terapija pasirūpinti turėti ir SPPC.
Savo ruožtu R. Kišonienė atsakė, kad užsienio šalių ugdymo sistemoje vaikams, turintiems ASS, ugdyti naudojamos įvairios metodikos.
„Jos taikomos atsižvelgiant į vaiko poreikių ir sprendžiamų problemų pobūdį, pavyzdžiui aplinkos pritaikymui ir elgesio valdymui (TEACCH), vaizdinei komunikacijai (PECS), įvairios sensorinės integracijos terapijos, elgesio analizei ir ugdymui (ABA). Ugdant ar teikiant pagalbą vaikams, turintiems ASS, nei vienas iš šių metodų Lietuvos teisinėje bazėje nėra išskirtas kaip prioritetinis.
SPPC tobulindama mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją siekia juos supažindinti su visais taikomais metodais, pavyzdžiui, artimiausiu metu planuojama pradėti mokyti naudotis PECS metodika, o taip pat VB-MAPP, kuri yra ABA terapijos dalis“, – pasakojo ji.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje yra apie 1,6 tūkst. ASS turinčių vaikų. „Kitoks vaikas“ nurodo, kad šis skaičius gali būti maždaug dvigubai didesnis.