Skyrybos su užsieniečiu: teisininkė papasakojo, kas padės, o kokie veiksmai tik apsunkins situaciją

Prieš kurį laiką lietuvaitės veržte veržėsi svetur ieškotis antros pusės. Dėmesingesni, švelnesni, turtingesni – tokių priežasčių galima buvo prisiklausyti, kodėl užsieniečiai tarsi geresni. Deja, jausmams ataušus, ateina realybė, kurioje – skirtingos pažiūros, skirtingas kultūrinis pagrindas, skirtingos tradicijos. Jei kelerius metus gali taikytis, ateina momentas, kai vienas iš partnerių iškelia ultimatumą – skyrybos. O tada jau dalinkis turtu ir vaikais. Pasigirsta istorijų, kaip lietuvės bėga į tėvynę pasiėmusios vaikus, o paskui lieka apkaltintos vaikų pagrobimu. Ką daryti, kaip skirtis su užsieniečiu – tinklalaidėje „Teisininko užrašai: skyrybos“ papasakojo teisininkė Rasa Vaičekauskytė.

– Kaip dažnai į jus kreipiasi lietuviai dėl skyrybų su užsieniečiais?

– Per mėnesį vieną-du kartus, tai nėra kasdienės situacijos, bet jų daugėja.

– Matyt, jautriausias klausimas tokių skyrybų metu yra nepilnamečiai vaikai. Girdime istorijų, kaip mamos pabėga su vaikais į Lietuvą, neperspėję savo užsieniečių vyrų. Tai yra neteisėta, ar ne?

– Jei moteris nori bėgti su nepilnamečiu vaiku iš Lietuvos, ar kaip tik grįžti į Lietuvą be vaiko tėvo pritarimo, šiuo atveju kalbame apie vaiko pagrobimą civiliniu aspektu. Norint viską padaryti teisėtai, reikėtų gauti raštišką antros pusės pritarimą. Susigalvoti ir priimti sprendimą, neužtenka. Nes tiek mama, tiek tėtis turi tokią pačią teisę auginti vaiką.

– Jei kalbėsime apie porą, gyvenančią Lietuvoje ir kovojančią dėl vaiko priežiūros, ar valstybė šiuo atveju labiau palaiko savo piliečius?