10. Somalis
39,8 proc. 5–14 metų vaikų, t. y. maždaug 1 012 863 šios amžiaus grupės asmenys, Somalyje yra verčiami dirbti. Tik pusė iš jų lanko mokyklas. Žvejyba, grūdų kūlimas ir gyvulių auginimas tėra kelios žemės ūkio sektoriaus sritys, kuriose Somalio vaikai išnaudojami kaip darbo jėga. Ši praktika taikoma ir statybose bei kasybos pramonėje. Vaikų šioje šalyje galima pamatyti ir elgetaujančių gatvėse, siūlančių įvairias prekes, dirbančių konduktoriais. Vaikai įtraukiami ir į karines operacijas, taip pat neteisėtą bei antinacionalinę veiką. Prekyba žmonėmis, kurios aukomis tampa vaikai, čia taip pat ne retenybė. Aukštais skurdo rodikliais išsiskiriančioje šalyje tėvai tiesiog priversti susitaikyti su vaikų įtraukimu į darbo rinką. Dėl didelio socialinio, ekonominio ir politinio nesaugumo Somalio švietimo sistema ypač menkai išplėtota.
9. Pakistanas
Kaip skelbiama JAV darbo departamento ataskaitoje, beveik 13 proc. vaikų, t. y. 2 449 480 individų, kurių amžius – 10–14 metų, Pakistane išnaudojami kaip darbo jėga. 76 proc. iš jų darbuojasi žemės ūkio sektoriuje: pasėlių laukuose, taip pat žvejybos ir krevečių perdirbimo įmonėse. Nemenkas skaičius vaikų dirba restoranuose, arbatos parduotuvėse, transporto sistemoje, taip pat rausiasi sąvartynuose. Vaikai Pakistane išnaudojami ir stiklinių apyrankių gamybos, kilimų audimo, anglių kasybos, plytų degimo bei automobilių pramonės srityse. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) nurodo, kad pagrindinė vaikų, kaip darbo jėgos, išnaudojimo Pakistane priežastis yra skurdas. 17,2 proc. šalies populiacijos gyvena žemiau skurdo ribos, todėl šeimos tiesiog priverstos išsiųsti vaikus dirbti, kad kaip nors išsilaikytų.
8. Nigerija
Nigerija – tai prie Gvinėjos įlankos esanti Afrikos šalis. Dėl šalyje vyraujančio skurdo ypač daug šios šalies vaikų yra priversti dirbti. Remiantis TDO duomenimis, daugiau nei 15 mln. jaunesnių nei 14 metų Nigerijos vaikų yra išnaudojami kaip darbo jėga. Mergaitės į darbo rinką įtraukiamos anksčiau nei berniukai. Dažniausiai jos samdomos kaip pagalbininkės namų ūkyje. Tiek berniukai, tiek mergaitės dirba žemės ūkio sferoje, kasybos įmonėse, statybose, automobilių remonto dirbtuvėse ir plovyklose, blizgina batus, taip pat prekiauja ir elgetauja gatvėse. Vaikų darbas Nigerijoje yra tapęs svarbiu šeimų pajamų šaltiniu. Daugelis dirbančių vaikų turi praleisti pamokas arba apskritai mesti mokslus. Jie kenčia išnaudojimą, silpsta dėl prastos mitybos, patenka į įvairias pavojingas situacijas.
7. Mianmaras
Mianmare maždaug 1,5 mln. mokyklinio amžiaus, t. y. 10–17 metų, vaikų išnaudojami kaip darbo jėga. Ryškiausiai ši tendencija pasireiškia žemės ūkio sektoriuje, tačiau statybos ir smulkesnėse įmonėse vaikai taip pat išnaudojami kaip darbininkai. Pagrindinis tokią praktiką lemiantis veiksnys – skurdas ir ypač mažos šeimoms tenkančios pajamos.
6. Liberija
Remiantis JAV darbo departamento duomenimis, 358 179 vaikas Liberijoje dirba. Tai sudaro daugiau nei 30 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų. Daugelis iš jų dirba žemės ūkio srityje ir yra priversti susidurti su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis bei pavojingomis darbo sąlygomis. Dėl to, kad taip yra, visų pirma, tenka kaltinti veiksmingų darbo įstatymų nebuvimą. Tarp vaikų išnaudojimą skatinančių priežasčių nurodomas ir aplaidus požiūris į socialinį teisingumą bei vyraujantis skurdas.
5. Indija
Indijoje, antroje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje, net 33 mln. vaikų yra įtraukti į darbo rinką. Vaikai, kaip darbo jėga, išnaudojami kasyklose, žemės ūkiuose ir drabužių siuvimo įmonėse. Nors ekonomikos lygis Indijoje pastaraisiais dešimtmečiais kilo, ne visi visuomenės sluoksniai vienodai patyrė teigiamą šios tendencijos poveikį. Nepaisant už teisėkūrą atsakingų institucijų pastangų, dirbančių vaikų skaičius per keletą pastarųjų metų tik išaugo. Tai ypač akivaizdu didžiuosiuose šalies miestuose, į kuriuos vaikai plūsta, kad gautų darbo.
4. Etiopija
Nors vyriausybė deda vis daugiau pastangų, kovodama su vaikų išnaudojimu, nepilnamečių darbas ir toliau įvardijamas kaip viena didžiausių problemų Etiopijoje. Net 41,5 proc. jaunesnės nei 14 metų šalies populiacijos yra įtraukta į kokią nors darbo sritį. Tik kiek daugiau nei pusė vaikų Etiopijoje baigia pradines mokyklas. Iš regionų, kuriuose išsivystymo lygis ypač žemas, į šalies sostinę Adis Abebą atvykę vaikai įtraukiami į tokias darbo sritis kaip batų blizginimas, prekyba, kasyba ir t. t. Pasitaiko, kad vaikai dirba neatlygintinai.
Kongo Demokratinėje Respublikoje vaikai dažnai verčiami dirbti aukso, volframito ir koltano kasyklose. Jie įtraukiami ir į šį regioną purtančius karinius konfliktus. Išnaudojimą šioje šalyje patiria net 3 327 806 vaikas. Begalė vaikų dirba žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektoriuose. Neretai, ypač Kongo rytuose, vaikų tiesiog neleidžiama į mokyklą. Net tie, kurie lanko mokyklas, per jėgą verčiami tarnauti karinėse pajėgose. Seksualinis vaikų išnaudojimas čia taip pat dažnas reiškinys. Vaikams, neturintiems galiojančių gimimo liudijimų arba kitų pilietybę patvirtinančių dokumentų, nelieka kitos išeities, kaip tik įsitraukti į darbo rinką ir alinančiu triūsu pelnyti pinigus skurstančioms savo šeimoms. Vaikų išnaudojimas praktikuojamas ir svetimų šalių ginkluotųjų pajėgų grupuotėse.
2. Čadas
Daugiausia vaikų Čade dirba žemės ūkio sektoriuje. Neretai vaikai, kaip darbo jėga, prieš savo valią parduodami ir išnaudojami su naftos gamyba susijusiuose šalies regionuose. Vaikai taip pat verčiami tarnauti pajėgose. Remiantis Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenis, daugiau nei pusė Čado vaikų dirba.
1. Bangladešas
Pietų Azijoje esančiame Bangladeše vaikai verčiami dirbti drabužių siuvimo fabrikuose, žemės ūkiuose ir įvairiose gamybos įmonėse. Tiksliai nusakyti vaikų išnaudojimo mastą yra gana sunku, nes tokia praktika – neoficiali. Kaip ir visų be išimties į šį sąrašą įtrauktų šalių atveju, pagrindė nepilnamečių išnaudojimo darbo rinkoje priežastis yra skurdas. Nepaisant tam tikrų vaikus ginančių įstatymų, Bangladešui teks prisiimti dar ne vieną rimtą iššūkį, ypač todėl, kad tai šalis, kuriai itin aktualūs klimato kaitos padariniai.