Atsiųstame pranešime specialistai pataria, kaip paprastai paaiškinti internete slypinčias grėsmes ir kada verta tai daryti.
Akcentuoja pokalbio svarbą
Psichologė Sonata Vizgaudienė sako, kad saugaus elgesio internete vaikus mokyti reikia pradėti nuo tada, kai savarankiškai pradeda juo naudotis. Be priežiūros naršantis vaikas gali aptikti informacijos, kurios dar negebės suprasti, todėl būtina pasirūpinti programomis, galinčiomis apsaugoti vaiką nuo nereikalingo turinio, o taip pat kartais patikrinti, ką jis veikia internete.
„Svarbu su vaiku kalbėtis, žinoti, kokius žaidimus jis žaidžia bei kokias programėles naudoja, kokius socialinius tinklus stebi. Turbūt nors kartą tėvams teko pastebėti, kad vaikas internete atranda šį tą nepriimtino, neatitinkančio šeimos vertybių. Tokiu atveju būtina aptarti, ką galima žiūrėti, ko ne ir paaiškinti, kodėl“, – sako S. Vizgaudienė.
Psichoterapeutė pataria su vaiku kalbėtis draugiškai ir norėti bendradarbiauti – paaiškinti, kad nenorima vaiko spausti, versti ar bausti. Vaikas turi jausti, kad papasakojęs tėvams apie kokį negerą poelgį ar neįprastą atradimą internete, iš karto nebus nuteistas ir nubaustas. Bus bandoma suprasti to elgesio priežastis ir rasti būdų to išvengti vėliau.
„Svarbu tokiems pokalbiams skirti tinkamą laiką, pasirinkti balso toną, kalbėti tiesiai, be užuominų, nesiblaškant ir neužsiimant kitais darbais, pavyzdžiui – vairavimu. Jausdamas supratimą ir palaikymą vaikas nebijos pasisakyti kitą kartą. Labai svarbu neperkelti visos atsakomybės ant vaiko pečių, ja pasidalinti ir aptarti galimus sprendimus. Jausdamasis saugus vaikas mažiau meluos ir drąsiau leisis į atviresnį santykį su tėvais“, – patarimais dalijasi S. Vizgaudienė.
Gali padėti ir žaidimai
Tokiam pokalbiui palengvinti technologijų įmonė CGI kartu su komunikacijų bendrove „Telia“ pristatė kibernetinio saugumo žaidimą „Spoofy“, padedantį vaikams atpažinti grėsmes internete.
Pokalbį apie internete slypinčias grėsmes galima turėti ir forma, kuri leistų vaikui vizualiai perteikti internetinėje erdvėje slypinčius pavojus, teigia žaidimo „Spoofy“ kūrėjai. Pats žaidimas yra padalintas į keturis pasaulius, o kiekvienas pasaulis sukoncentruotas į skirtingą sritį, kuri ugdo skaitmenines, bendravimo, apsisprendimo, socialines ir pilietines vaiko kompetencijas. Visuose pasauliuose galima žaisti po vieną arba su suaugusiuoju.
„Šis žaidimas yra puiki pagalbinė priemonė, kuri leis tėvams, globėjams ar mokytojams padėti 5–10 metų vaikams žengti savo pirmuosius žingsnius į virtualų pasaulį. Kartu su žaidimo herojais vaikai spręs įvairias užduotis, kurios padeda suprasti, kokiu turiniu galima dalintis, kas yra asmeninė informacija, kaip ją apsaugoti, kaip atpažinti kitas grėsmes“, – sako „Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Jos teigimu, žaidimo svetainėje pateikiama informacija tėvams ir mokytojams, kuri padės aptarti žaidimą kartu su vaikais, padėti įsisavinti esmines mintis ir pamokas. Tėvai bei globėjai nebūtinai turi pakankamai žinių, kuriomis galėtų pasidalinti su savo atžalomis, todėl labai svarbu pateikti aktualią ir išsamią informaciją vaikams.
Šis žaidimas išverstas ir įgarsintas lietuvių kalba, tad yra puikiai tinkamas ir vaikams, kurie dar nemoka skaityti.
Grėsmių būna įvairių
Žaidimus žaidžiantiems vaikams naudinga papasakoti apie programėles ir tinklalapius, iš kurių saugu siųstis turinį. Internetiniuose žaidimuose pasitaiko nusikaltėlių, siekiančių išsiaiškinti asmeninę informaciją, prisijungimo ar banko sąskaitos duomenis. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja – kartais suaugusieji apsimeta vaikais ir dovanomis bei patarimais pelnę palankumą kviečia nepilnamečius susitikti realybėje.
Žinoma, prieš tai reikėtų patiems tėvams išsiaiškinti kibernetinio saugumo pagrindus. Naudinga pasidomėti internetinio sukčiavimo ženklais, kuomet nusikaltėliai apgaulės būdu bando išvilioti asmeninę ar finansinę informaciją, kuri vėliau panaudojama pinigų grobstymui.
S. Vizgaudienė pasakoja, kad neaiškinant vaikams apie interneto grėsmes, vėliau gali kilti ir labai rimtų problemų.
„Jeigu tėvai visiškai neaiškins vaikui apie pavojus, greičiausiai sulauks šokiruojančių pasekmių. Vaikas gali gauti kenksmingos informacijos, būti traumuotas. Smurtas prieš save bei kitus, ezoterika, erotinis turinys – tai tik keli pavyzdžiai, kurių nesuprasdamas vaikas paaiškina savaip. Taip pat galimi kontaktai su nepažįstamais žmonėmis – tiek sukčiavimo, tiek fizinio išnaudojimo atvejai“, – sako S. Vizgaudienė.
Psichologė pabrėžia, kad po kurio laiko tėvų pagalbos gali ir nebeužtekti. Dėl to gali prasidėti psichosomatiniai skausmai, nemiga, sutrikti apetitas, nukentėti mokslas. Jei tėvai su vaikais turi tvirtą ryšį, apie visus šiuos dalykus gali sužinoti pakankamai anksti ir užkirsti kelią didesniam pavojui.