Viena iš aukų – trylikametė moksleivė iš Melburno. Mergaitė mirė 2023 m. kovo 31 d. nuo cheminių medžiagų poveikio po to, kai dalyvavo „TikTok“ iššūkyje. Pranešama, kad ji uostė aerozolinį dezodorantą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, ir sukėlė jos mirtį.
Kaip rašo „The Sun“, dalyvaujant iššūkyje jai buvo pažeistos smegenys, vėliau sustojo širdis. Visą savaitę ligoninėje nepilnametę bandė gaivinti gydytojai.
Paauglės tėvai dabar įspėja kitus apie didžiulę riziką, susijusią su chrominimu, kuris žaibiškai išpopuliarėjo socialinėje žiniasklaidoje. Jos tėtis Australijos televizijos laidoje „A Current Affair“ pabrėžė: „Esra niekada nebūtų to padariusi, jei būtų žinojusi pasekmes“.
Chrominimo iššūkis – kas tai?
Chrominimas – tai neoficialus žargonas, paplitęs jaunuolių tarpe, reiškiantis veiksmą, kurio metu įkvepiamos toksiškos medžiagos, pavyzdžiui, iš aerozolio balionėlio, purškiamo dezodoranto ar dažų talpyklos.
Nepaisant to, kad pastaruoju metu ši tendencija labai išpopuliarėjo, tai nėra nauja. Pavyzdžiui, JAV pateikė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad 2015 m. net 684 tūkst. paauglių yra bandę cheminių medžiagų uostymą.
„Šios medžiagos yra pigios, legalios ir lengvai prieinamos. Dėl šios priežasties jomis gali piktnaudžiauti vaikai ir jaunuoliai“, – teigė Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro specialistai.
Pasak Australijos nacionalinės mažmeninės prekybos asociacijos, nors terminas chrominimas šiandien apima platesnį kiekį medžiagų, jis pirmiausia kilo iš praktikos uostyti chromo pagrindu pagamintus dažus, kad būtų pasiektas narkotikų įprastai sukeliamas efektas.
Dabar naudojamos ir kitos toksinės medžiagos, tokios kaip dažai, tirpikliai, permanentiniai žymekliai, nagų lako valiklis, plaukų lakas, dezodorantai, žiebtuvėlių skystis, klijai, valymo priemonės, azoto oksidas ir benzinas.
Kokią riziką sukelia chrominimas?
Įkvepiamos toksinės medžiagos sukelia laikiną apsvaigimą, panašų į alkoholio poveikį. Tačiau šis kenksmingas įprotis gali sukelti ir mirtiną šalutinį poveikį, įskaitant širdies priepuolį, traukulius, uždusimą, komą, užspringimą, gali sukelti negrįžtamą organų pažeidimą.
Ilgalaikis piktnaudžiavimas taip pat gali sukelti kognityvinių funkcijų sutrikimus, įskaitant nesugebėjimą susikoncentruoti, atminties praradimą, netgi nulemti mažesnį intelekto koeficientą, rašoma žurnale „Journal of Drug and Alcohol Research“.
Mirtis nuo chrominimo ištinka vis daugiau jaunuolių
2024 m. kovo mėn. buvo pranešta, kad 11 metų berniukas taip pat mirė po to, kai nakvodamas pas draugus pabandė sudalyvauti chrominimo iššūkyje.
Valdžios institucijos teigia, kad įvykio vietoje berniuką rado be sąmonės, o vėliau ligoninėje pranešė, kad jis mirė.
Berniuko močiutė vietos naujienų tarnyboms išsakė savo nuomonę apie „TikTok“, teigdama, kad ji nori, jog šis socialinis tinklas būtų uždraustas visam laikui – tam, kad būtų išvengta mirčių.
2023 m. rugsėjį dėl „TikTok“ tendencijos rezultato mirė dar viena paauglė – Airijos valdžios institucijos tyrė 14-metės Sarah Mescall mirtį.
Remiantis „Irish Independent“ pranešimais, S. Mescall mirė rugsėjo 25 d., praėjus trims dienoms po to, kai buvo paguldyta į vaikų ligoninę Dubline. Pranešama, kad dalyvaudama iššūkyje ji nugriuvo, kažkuriuo metu atsibudusi papasakojo motinai, kas nutiko, o po to vėl prarado sąmonę.
Tąkart po paauglės mirties „TikTok“ išplatino pareiškimą. „Tokio pobūdžio turinys mūsų platformoje yra draudžiamas ir, jei būna aptiktas, iš karto pašalintas, – rašoma pareiškime. – Mes ir toliau teiksime pirmenybę savo bendruomenės apsaugai ir paramai, bendradarbiausime su ekspertais ir atidžiai kelsime saugumo sąlygas.“
Kaip praneša „Yahoo“, atsižvelgdami į pavojingą chrominimo tendencijos pobūdį, „TikTok“ įgyvendino griežtesnę turinio politiką. Dabar jie aktyviai šalina bet kokį turinį, kuriame propaguojamas ar naudojamas chrominimas, o naudotojams, kurie toliau kelia panašų turinį, gresia jų vaizdo įrašų pašalinimas. Šiais veiksmais „TikTok“ siekia apsaugoti savo naudotojus, ypač jaunesnę auditoriją, nuo pavojų, susijusių su žalingomis tendencijomis.
Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|