Kaip rašo metro.co.uk, viena Jungtinėje Karalystėje gyvenanti moteris liko įsiutusi po to, kai kita mama pareikalavo sumokėti maždaug 24 eurus už kiekvieno jos vaiko dalyvavimą vakarėlyje batutų parke.
Dviejų vaikų mama Lucky Magezi negalėjo patikėti savo ausimis – ji sulaukė prašymo, kuris pasirodė gana keistas, vis dėlto sutiko sumokėti 48 eurus už vakarėlį, kad jos du vaikai nepraleistų linksmybių.
Vėliau moters susierzinimas peraugo į pasipiktinimą, nes, anot jos, to paties vaiko tėvai po kelių dienų atsiuntė ir pageidaujamų dovanų sąrašą – kiekvienas daiktas kainavo maždaug po 40 eurų.
Londone dirbanti plaukų stilistė Lucky neslėpė, kad brangūs gimtadienio vakarėliai jai nėra svetimi – moteris pasakojo, kad anksčiau savo vaikų, 11 metų Malikah ir 6 metų Za’nyah, gimtadienio šventėms išleido per tūkstantį eurų. Vis dėlto ji pabrėžė, kad niekada neprašytų pinigų iš svečių, jog galėtų sumokėti už savo atžalų asmenines šventes.
„Iš pradžių buvau pasirengusi sumokėti už savo vaikų dalyvavimą šventėje, nes žinau, kad kai kurios šeimos susiduria su finansiniais sunkumais, – sakė 29-erių moteris. – Bet kai man buvo atsiųstas dar ir ekstravagantiškas pageidavimų sąrašas, pasijaučiau be galo nusivylusi, nes konkrečiai šie tėvai patys niekada neatneša dovanų. Supratau, kad mumis nori pasinaudoti.“
Toliau Lucky pasakojo, kad ji paprastai iš anksto planuoja ir sudaro biudžetą, kad padengtų savo vaikų gimtadienio šventės išlaidas, ir prisipažino, kad jai buvo nesuprantama, kodėl kiti nedaro to paties.
„Jei tėvai negalėjo sau leisti sumokėti už visų vaikų linksmybes, jie turėjo priimti sprendimą vakarėlį surengti kiek kuklesnį, – teigė ji. – Pati vienam vakarėliui išleidžiu nuo 500 iki 1 000 eurų – man patinka, kad mano vaikai švenčia prabangiai. Ir nesitikiu, kad visi rengs tokius pat vakarėlius, vis dėlto viliuosi, kad jei jau esame kviečiami, bus pasirūpinta bent maistu ir pramogomis.“
Mokestis už gimtadienio vakarėlius – tai tema, kuri nuolat skaldo tėvų įsitikinimus ir yra aptarinėjama tokiuose užsienyje populiariuose forumuose kaip „Mumsnet“ ir „Reddit“.
Anot metro.co.uk, daugelis vartotojų sutaria, kad jie atsisakytų kvietimo į vakarėlį, jei iš jų būtų imamas „įėjimo mokestis“. Kiti įsitikinę, kad surengti vakarėlį tampa vis sudėtingiau – laikai sunkūs, o ir baimė nuvilti vaiką didelė.
Viename naujausių „Mumsnet“ įrašų vienas iš tėvų klausė, kodėl turėdami finansinių problemų tėvai nesurengia vakarėlio namuose – prireiktų tik torto ir tradicinių žaidimų. Tiesa, ši žinutė taip pat sukėlė diskusiją – keli tėvai suskubo atsakyti, kad jie nenorėtų, jog būrys svetimų vaikų sukeltų chaosą jų namuose. Kaip alternatyva buvo pasiūlytos mažųjų linksmybės parke.
Rekomenduoja nelenktyniauti
Kiek anksčiau Delfi vaikų gimtadienio tema pasisakė ir ugdymo įstaigų įkūrėja Austėja Landsbergienė. Ji ragino tėvus nesiversti per galvą ir orientuotis ne į svečius, o į atžalą.
– Šiandien vaikų gimtadieniai kartais prilygsta net ir kuklioms vestuvėms. Jūsų manymu, kokio amžiaus vaikams jau galima pradėti galvoti apie šventes ne namuose, su personažais?
– Vaikai savo pasaulį supranta per mus: iš to, ką jiems sakome, kaip jiems tai sakome, ką akcentuojame, kuo džiaugiamės ir kuo ne. Todėl nėra vienos taisyklės, kokie turėtų būti gimtadieniai, ar juose turėtų dalyvauti tik šeima, ar ir draugai, kiek žmonių turėtų būti ir pan. Kiekviena šeima turi visas galimybes ir teisę rinktis tai, kas jiems artimiausia. Kol vaikai yra mažiukai – vienerių, dvejų metų, jiems svarbiausia būti sotiems, kad nebūtų per karšta ar per šalta ir kad šalia būtų artimiausi žmonės – mama ir tėtis. Todėl ir gimtadienis gali būti labai paprastas. Bet dažnai būna taip, kad pirmasis gimtadienis daug svarbesnis yra mamai ir tėčiui nei pačiam jubiliatui. Puikiai matome viešojoje erdvėje, kad tėvams dažnai kuklios šventės neužtenka, tada prasideda grandiozinės šventės su dizaineriais ir kalnu dovanų. Reikia suprasti, kad tai yra šou tėvams.
– Nuo 3–4 metų gimtadienis svarbus tampa jau ir vaikui, todėl tėvai visaip kaip verčiasi per galvą norėdami įtikti ne tik jam, bet ir pranokti jo draugų gimtadienius. Ką daryti, kad šventė netaptų savotiškomis varžytuvėmis, kas originalesnis, kas turtingesnis ir pan.?
– Savo šeimoje, kol vaikai buvo ikimokyklinukai ir pradinukai, gimtadienius švęsdavome namuose su šeima. Gimtadienio dieną ir dabar laukiame visų artimųjų, nedarome jokio festivalio ar fiestos. Kartu pavakarieniaujame, pabūname tiek, kiek visi nori. O tas lenktyniavimas tėra mūsų vidinis noras ar nusiteikimas. Mano manymu, neturėtume jaustis spaudžiami kažką daryti. Turime suprasti, kad vaikui svarbiausia jaustis mylimu. O jei jis mato, kad mes labai sureikšminame dovanas, taip darys ir jis. Kartais tiesiog vakarienė su visa šeima ir smulkmena, kurios vaikas jau ilgai norėjo, ar įspūdžio padovanojimas yra daug. Gal vaikas labai norėjo nueiti į parkus, kur laipiojama per medžius, štai per gimtadienį visa šeima nueina, o paskui nuvažiuoja deserto. Vaikui tai bus puikiausia pramoga. Nereikia pasiduoti toms žiurkių lenktynėms, kur nežinia kodėl, bet aš turiu suorganizuoti didelę šventę. Po tokių gimtadienių tėvai būna pavargę, pikti, apšaukia tuos vaikus. Visi suprantame, kad norisi ypatingų švenčių, bet nebūtina verstis per galvą ir išlaidauti pranokstant savo galimybes, kad šventė būtų įsimintina. Šiandien man daugiau norisi akcentuoti, kad svarbiausia žmonių tarpusavio ryšys ir jausmas, kad tu rūpi kitiems.
Pavyzdžiui, mūsų sūnus per vieną gimtadienį sakė – noriu gauti tiek saldainių, kad nesuvalgyčiau. Visų prašėme, kad atneštų guminukų. Jų vertė buvo gal kokie 25 eurai. Sūnus juos susidėjo, pažiūrėjo į tą kalną ir pasakė: „Bet tai koks geras gimtadienis.“ Mes galėjome sakyti, kas čia per kvailystė, kodėl čia tų guminukų užsimanei, norėk ko nors rimčiau, bet kartais pasiduokime tai tėkmei ir nudžiuginkime vaiką. Be abejo, manęs paskui klausė: „Austėja, o tu nebijojai, kad jis persivalgys tų saldainių?“ Na blogiausia, kas jam atsitiks, bloga pasidarys. Bet jis visą gyvenimą prisimins, kad per vieną gimtadienį jis suvalgė tiek guminukų, kad net bloga pasidarė. Tai tikrai nėra pasaulio pabaiga.
Visą interviu galite skaityti čia.
