Dėl šios priežasties jauniems žmonėms vis sunkiau susikoncentruoti, dėl to kyla problemų mokantis įvairius dalykus, rašoma pranešime spaudai.
„Šiandieninis jaunimas pasižymi tuo, kad nesugeba ilgai būti susikoncentravęs, o tai susiję su tuo, kad jiems reikia nuolatos dairytis į savo išmaniuosius telefonus. Naujienų portalai ir socialiniai tinklai įpratino mus prie trumpų tekstų, o tai mus padarė neramiais. Knygų skaitymas padeda žmogui ilgesnį laiką išlikti susikoncentravusiam, o tai žmogui bus labai svarbu dirbant bet kokį darbą ateityje“, – teigia intelekto lavinimo centro „Brain gym“ specialistė Justina Inkrataitė.
Šiais laikais tiek daug pasirinkimo vaikui, kad jis fiziškai neturi laiko ir jėgų skirti laisvalaikiui ir knygai. „Reikia pasidžiaugti, kad šiandien egzistuoja labai daug skirtingų būrelių ir veiklų po pamokų. Tačiau tėvai turi pasverti, kiek tokių būrelių vaikas turėtų lankyti, kadangi poilsis, ne tik fizinis, mažam vaikui yra labai svarbu“, – pasakoja J. Inkrataitė.
Skaitymas lavina vaizduotę?
Paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad vaizduotės lavinimas ne visuomet priklauso nuo to, kiek žmogus skaito knygų. „Dar labai sunku pasakyti, kiek procentų visuomenės susiduria su problema, kuomet jie negeba apdoroti vaizdinės informacijos. Tai reiškia, kad žmogus maišo raides ir jaučia didelį diskomfortą skaitydamas“, – sako J. Inkrataitė.
„Dėl šios priežastis žmogus negeba sukurti vaizdinių apie tai, ką skaito. Ir čia mes negalime sakyti, kad žmogus per mažai skaito. Priešingai, reikia suprasti, kad vaikui reikia atlikti specialius pratimus ir lavinti tam tikras smegenų sritis, nes be jokių veiksmų problema tikrai neišsispręs. Kognityviniai įgūdžiai turi būti lavinami nuosekliai“, – pasakoja Justina Inkrataitė.
Didelis vaidmuo tenka tėvams, kurie gali pastebėti požymius, kad vaikas negali pilnai apdoroti vaizdinės informacijos. „Jeigu vaikas negali pasakyti, kokios formos žaislą jis mato, jeigu vaikui sunku nustatyti, koks yra atstumas tarp objektų, jeigu vaikas negali pasakyti, kuris daiktas didesnis ar mažesnis, tai yra pirmieji požymiai, kad reikia kreiptis į specialistus“, – kalba J. Inkrataitė.
Tokiu atveju atliekamas vaiko gebėjimų testas ir nustatomos jo stipriosios ir silpnosios pusės, kurios yra stiprinamos. „Tai tikrai nėra tragedija ir tėvai į tai turėtų žiūrėti ramiai. Dirbant su vaiku galima išspręsti šias problemas ir lavinti jo skirtingas smegenų sritis“, – pabrėžia specialistė.
Turi keistis požiūris į skaitymą šeimoje ir mokykloje
Pastebima, kad vaikai skaito tai, kas jiems įdomu, todėl tėveliai turėtų lanksčiai žiūrėti į vaiko skaitomą literatūrą.
„Tėveliai dažnai manęs klausia, ką daryti, jeigu vaikas nenori skaityti vienos ar kitos knygos. Ar tai jau yra problema? Visgi reikia suprasti, kad vaikas yra vaikas, jam patinka visai kitokie dalykai nei mums atrodo, todėl nereikia pergyventi, jeigu jis nenori skaityti kad ir paprastų romanų. Reikia leisti vaikui pačiam pasirinkti, ką jis nori skaityti ir tai jam taps malonumu“, – sako J. Inkrataitė.
Anot Justinos, didelę įtaką vaikui daro mokykla: „Aš pati prisimenu, kiek ir kokias knygas man teko skaityti mokykloje. Tenka pripažinti, kad literatūra nebuvo pati įdomiausia man, tačiau jeigu vaikas nuo mažens bus pratinamas skaityti, jam „būtina“ literatūra nebus didelis iššūkis. Žinoma, čia turėtų keistis ir švietimo sistema, ir manau, kad palaipsniui ateinant naujiems ir jauniems mokytojams požiūris keisis“.
„Pažintis su knyga turi prasidėti labai anksti: vaikas dar nemokėdamas skaityti turi matyti tėvus su knyga rankose, matyti, kad namuose egzistuoja įprotis skaityti. Vaikai yra didžiausi suaugusiųjų elgesio kopijuotojai. Knygos vaiko gyvenime turi užimti tiek pat vietos, kiek ir žaidimai. Jeigu šeimoje yra skaitoma, šešiamečio vaiko žodynas siekia 17 tūkst. žodžių, jei ne – 7 tūkstančius. Net 91 proc. vaikų mėgstamiausia knyga nurodo tą, kurią išsirenka patys, niekam nerekomendavus, o jei vaikas skaito kas jam patinka, jis greičiau pamils knygą ir skaitymą“, – teigia Justina Inkrataitė.