Savo ruožtu baldų salonų tinklo Lietuvoje „Gintaro Baldai“ interjero dizainerė Jūratė Sventickienė pranešime žiniasklaidai sako, kad per pastaruosius keletą metų vaikų kambario interjero tendencijos išties gerokai pasikeitė, o įrengdami namų erdves mažiesiems lietuviai prioritetą šiandien teikia funkcionalumui ir kokybei.
Atskira erdvė padeda ieškoti individualių išraiškos būdų
I. Skruibienė, kuri yra tinklaraščio „Namų terapija“ autorė ir knygos „Namų psichologija“ bendraautorė, sako, kad poreikis turėti atskirą kambarį vaikui tampa ypač aktualus nuo maždaug šešerių metų. Tokiame amžiuje vis labiau formuojasi vaiko savęs suvokimas, o tam gali labai pasitarnauti atskira erdvė namuose.
„Jei galimybės tokio amžiaus vaikui suteikti atskirą kambarį nėra, pravartu įrengti nedidelę asmeninę erdvę bendrose patalpose – žaislų, knygų lentyną, stalą su kėde, o galbūt savotišką „būstinę“, kuri gali būti suformuojama palapinėje ar namelyje tarp spintų, lentynų, kitų baldų. Beje, tokia „būstinė“ vaikui gali būti svarbi ir savame kambaryje. Svarbu leisti vaikui ją kurti pačiam – tai padeda mokytis savarankiškai būti pasaulyje, suteikia daugiau galimybių savo raiškai“, – sako I. Skruibienė.
Svarbus dėmesys visoms funkcijoms
Anot psichologės, įrenginėjant vaikams atskirą kambarį verta pagalvoti, kaip jį suskirstyti į atskiras funkcines zonas, skirtas žaidimui, poilsiui, mokslui. Tokios zonos vaikui padeda sutelkti dėmesį būtent į tą veiklą, kuria tuo metu užsiimama.
„Miego zonoje tinkamesnės ramesnės spalvos, mažesni jų kontrastai. Kuriant poilsiui palankią erdvę svarbus prieglobsčio ir saugumo pojūtis. Jį galima sukurti įtaisant lovą nišoje, panaudojant baldakimus ar užuolaidėles. Mokslams skirtas stalas ir aplink jį sudėlioti daiktai turėtų sietis su mokykla, neblaškyti dėmesio. Čia svarbus ir tikslingas stalo apšvietimas – tiek dėl akių tausojimo, tiek dėl dėmesio sutelkimo į atliekamas užduotis. Žaidimo erdvei gali būti skirtas kilimas ir prie jo esančios lentynos. Šios erdvės spalvingumas, įvairumas turėtų žadinti skirtingus pojūčius ir įtraukti, skatinti tyrinėti pasaulį“, – sako I. Skruibienė.
Ji priduria, kad įrenginėjant žaidimų zoną verta nepamiršti visų pojūčių. Ankstyvame amžiuje vaikams labai svarbūs taktiliniai jutimai, todėl žaidimų erdvėje turėtų netrūkti skirtingų tekstūrų ir formų. Vis daugiau atrasti ir išmokti apie erdvės suvokimą, savo fizines galimybes, įtaką aplinkai, galimybes ją keisti gali padėti kambaryje esantys erdviniai tūriai – minkšti pufai, pagalvėlės, kurias vaikas galėtų kilnoti, perdėlioti, su jomis žaisti. Anot psichologės, vaikams ne mažiau svarbūs yra ir garsai, galimybės juos atrasti, pažinti ir sukurti, dėl to mažųjų kambaryje verta pasirūpinti ir jiems skirtais muzikos instrumentais.
Erdvė mažiesiems rašyti savo vaikystės istoriją
Suteikti mažiesiems kuo daugiau galimybių žaisti, atrasti ir kurti vaikų kambaryje siekia ir tinklaraščio „Living In A Farmhouse“ autorė Monika Vilčinskaitė. 130 kv. m name gyvenanti jos šeima vaikams įrengė nedidelį, tačiau labai saulėtą ir jaukų kambarį. Kaip ir visame name, čia vyrauja švelnios ir ne pernelyg ryškios palvos, derančios su pro langus matomu vaizdu.
„Man buvo svarbiausia leisti vaikams kambaryje rašyti savo vaikystės istoriją – klijuoti lipdukus, eksponuoti savo piešinius. Kartu noriu, kad berniukai suprastų, jog baldų ir pačio kambario negalima niokoti, jį reikia saugoti, nes dėl jo tėvai labai stengėsi. Kol kas šį supratimą ugdyti pavyksta gana neblogai. Norėdami, kad vaikams kambaryje leisti laiką būtų įdomu, stengiamės sugalvoti įvairių žaidimų – pavyzdžiui, pastatyti kambaryje palapinę iš pledų ar iš senos kartoninės dėžės sukonstruoti parduotuvės prekystalį. Tuomet vaikai kambaryje būna užsiėmę ilgam“, – sako M. Vilčinskaitė.
Į vaikų erdvės interjerą verta pažvelgti kūrybiškai
Tinklaraštininkė pasakoja, kad iš pradžių kambaryje norėta išpildyti vaikų svajonę ir pastatyti dviaukštę lovytę. Visgi šis pirkinys nepasiteisino, todėl buvo pakeistas į dvi atskiras lovytes. Tarp jų pastatytas nedidelis staliukas su dviem kėdutėm. Kambaryje taip pat yra dvi spintos – viena įrengta erdvėje po laiptais, o kita yra pakankamai paprasta ir skirta dažniausiai vaikų nešiojamiems rūbams. Kambaryje taip pat neapsieita be lentynos, kurioje tvarkingai dėžėse sudėti žaislai ir knygelės.
„Stengėmės vaikų kambaryje pritaikyti tai, ką jau turėjome anksčiau, ir prie to derinti naujus pirkinius. Siekdama suteikti kambariui autentiškumo ir žaismingumo, jo sieną pati išpiešiau kaktusais. Nors sienos dekoras pavyko toli gražu ne iš pirmo karto, bandyti buvo tikrai verta. Net ir po beveik 4 metų šis sprendimas man pačiai, o taip pat ir vaikams, labai patinka“, – sako M. Vilčinskaitė.
M. Vilčinskaitė įsitikinusi, kad vaikams labai svarbu turėti savo kambarį, tačiau jis neturi asocijuotis su bausme ir fraze „eik į savo kambarį“. Tai turi būti vieta, kurioje smagu, jauku ir gera būti – vieta, kurioje laukia mamos vakaro pasaka su lopšine, kur šilti ir minkšti patalai, prisiminimai, spalvotos kreidelės ir visus metus žiemojantis sniego senis iš plastilino.
Ieško kokybiškų sprendimų
Interjero dizainerė J. Sventickienė pažymi, kad lietuviai vis labiau domisi šiuolaikiniais interjero sprendimais ir vis daugiau apie tai nusimano, o kartu neretai tiksliai žino, ko nori. Tai pasakytina ir apie vaiko kambario baldus.
„Rinkdamiesi vaikų kambario baldus ir kurdami interjerą gyventojai šiandien daugiau planuoja, kambarį apstato pagal konkrečius poreikius, o įkvėpimo ieško internete. Be to, pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas baldų kokybei ir funkcionalumui. Vaikų kambariui baldus siekiama įsigyti ilgesniam laikui, todėl ieškoma tokių, kurie būtų pakankamai universalūs ir tiktų net ir vaikams ūgtelėjus. Dėl to gerokai mažesnio susidomėjimo nei anksčiau sulaukia ryškūs, spalvingi, animacinių filmukų personažais puošti baldai. Dažniau pasirenkami santūresni ir neutralesni šviesių medžio spalvų sprendimai. Ryškesnių akcentų siekiama suteikti ne per baldus, o sienų dekoro sprendimus, mažųjų erdvei pritaikytus tapetus, tekstilę“, – pasakoja J. Sventickienė.
Jos teigimu, įrenginėdami vaikų kambarį lietuviai nevengia naudotis interjero dizainerių paslaugomis, tačiau jei to daryti visgi nesinori, pavyzdžiui, siekiant sutaupyti, paprasčiausias būdas vaiko kambariui suteikti vientisą ir išbaigtą įspūdį – pasirinkti tos pačios baldų sistemos detales: spintą, komodą, rašomąjį stalą ir miegamojo lovą.
Daug dėmesio skiria ergonomikai
Interjero dizainerė pastebi, kad bene daugiausia laiko ir finansų lietuviai skiria rinkdamiesi vaikų kambariui skirtus darbo vietos baldus – rašomąjį stalą, kėdę. Ypač domimasi tokių baldų ergonominėmis, komfortą užtikrinančiomis savybėmis. Taip pat daugiau gilinamasi ir į lovų bei čiužinių technines specifikacijas.
„Kadangi renkantis vaikų kambario baldus daugiausia dėmesio tenka kokybei ir ilgaamžiškumui, sprendimą tėvai paprastai priima patys, o su vaikais galbūt labiau tariasi dėl tam tikrų interjero sprendimų ar tokių kambario akcentų, kaip kilimas, lovų užtiesalai, pagalvės. Įsigyjant tokius dalykus vaikai turi daugiau galimybių išreikšti savo nuomonę ir norus. Žinoma, vyresni vaikai bei paaugliai įtraukiami ir į baldų įsigijimo procesą“, – apie lietuvių pasirinkimus įrenginėjant vaikų kambarį kalba J. Sventickienė.