Čia patenka be namų ir netikintys savimi, o išeina susitaupę net nuosavam būstui – prezidento apdovanotos kėdainietės įstaigoje vyksta stebuklai

„Jau seniai niekuo nesistebiu: „Kaip čia taip būna?!“ Taip būna“, – konstatavo Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė Sandra Sagatienė. Tai, kas dažnam elementaru ir kitaip neįsivaizduojama, žmonėms, kuriems prireikia centro paslaugų, yra nauja. Pavyzdžiui, Kėdainių laikino apgyvendinimo namuose su vaikais besiglaudžiančius mamas ar tėčius tenka mokytis bazinių socialinių įgūdžių: dukart per dieną valytis dantis, kasdien praustis, apsipirkti parduotuvėje, maitinti vaikus, rūšiuoti skalbinius, tvarkytis kambarį ir daugybės kitų buitinių įpročių. Iš pradžių jie viskam priešinasi ir viską neigia, bet įgiję finansinio raštingumo pradmenis netgi susitaupo nuosaviems namams.

„Tai, kas mums kasdienybė, jiems – naujiena. Praktikos pas mus atėję studentai neslepia nuostabos, bet būtent dėl to jie pajaučia savo darbo prasmę, o, jei ilgiau praktikuojasi, dargi pamato ir pokyčius. Mūsų pagalbos žmonėms reikia, nes jie turi problemų, o mes ieškome galimybių padėti jas spręsti“, – kalbėjo S. Sagatienė.

Kadaise savo karjerą socialinių reikalų sferoje ji pradėjo nuo vyr. auklėtojos pareigų vaikų globos namuose „Saulutė“. Anuomet dviejuose Kėdainių savivaldybėje veikusiuose namuose gyveno apie 160 beglobių vaikų. Šiandien jų – vos tuzinas.

S. Sagatienė yra šalyje vykstančių deinstitucionalizacijos procesų bei nestacionarių socialinių paslaugų plėtros liudininkė ir puoselėtoja.

Neatsitiktinai prezidentas Gitanas Nausėda liepos 6-ąją valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonijoje prezidentūroje kėdainiškę pagerbė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už svarų indėlį ir nuolatines pastangas padėti globos netekusiems vaikams ir jų globėjams.