Raštelyje buvo rašoma: „Apie jūsų šeimynėlę turbūt reikia pranešti vaikų teisių tarnybai?! Vaikai verkia per naktis.“
Neslėpdama apmaudo ir sukilusios baimės moteris pagalbos ir patarimų kreipėsi į kitas mamas: „Esu dviejų vaikų mama, vienam vaikui 5 metai, kitam tik metukai. Štai šitą [raštelį] ryte radau pašto dėžutėje. Nustebau, o visas kūnas pradėjo drebėti. Bijau dėl nieko.
Mano mažajam vaikui dygsta dantukai, jis per naktis būna neramus. O vyresnis vaikas yra su didžiausiais ožiais. Vaikus auginu viena, gyvenu su jais nuomojamame bute. Tad išsigandusi kreipiuosi pagalbos į jus – kaip man reaguoti į tokį anoniminį laišką?
Su kaimynais visai nebendrauju, jei ką pažįstu, tai tik pasisveikinu ir tiek. Niekam nieko blogo nesu padariusi, o jei kas nepatinka, apeinu ir nieko nesakau. Širdis šokinėja iš nerimo. Prašau patarimo.“
Taip pat vieniša dviejų mažamečių mama pridėjo, kad neturi jokių žalingų įpročių ir savo vaikais rūpinasi šiuo metu būdama vaiko priežiūros atostogose.
Vos publikuotas šis įrašas mamų forume sulaukė didžiulio dėmesio – beveik pusės tūkstančio komentarų su įvairiausiais patarimais. Daugiausia diskusijoje dalyvavusių kitų mamų palaikė šią mamą patardamos į kaimynų grasinimus nekreipti jokio dėmesio. Kitos patarė moteriai kreiptis į Vaikų teises arba policiją, kad atsakingos institucijos pasakytų, ką jai daryti. Buvo ir tokių, kurios viešai svarstė, kad tokie grasinimai, ko gero, ne iš piršto laužti.
Tarp komentuojančių forumo dalyvių buvo ir gąsdinančių jauną mamą – neva kurį laiką jai reikėtų pagyventi itin ramiai ir tvarkingai, pasirūpinti idealia namų švara ir pilnutėliu šaldytuvu, kad netikėtai užsukusiems patikrinti specialistams nekiltų jokių įtarimų dėl netinkamos vaikų nepriežiūros ir nebūtų priežasčių vaikus iš jos „atimti“.
Pranešimų sulaukia nuolat
Paprašyta pakomentuoti šią situaciją Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė priminė, kad vaiko teisių gynėjai visuomet pasiruošę padėti visoms šeimoms – pakonsultuoti, patarti ir palaikyti. Tad jei tėveliai sulaukia įspėjančių laiškų iš kaimynų, jie patys gali nieko nelaukę paskambinti, parašyti el. paštu ar atvykti gyvai pas vaiko teisių gynėjus ir paprašyti patarimo.
„Kiekviena situacija yra individuali, tad vaiko teisių gynėjai bus pasirengę išklausyti ir patarti. Mūsų tikslas – laimingi, sveiki ir saugūs vaikai, augantys su savo tėvais. Vis tik jeigu kaimynų žinutės taptų grasinančios, žeidžiančios garbę ir orumą ar keliančios pavojų žmonių gerovei, tuomet kreiptis reikėtų į policijos pareigūnus.
Kiekvienas vaikas turi teisę žaisti, bėgioti, juokauti. Tačiau būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesus. Jeigu vaikas neramus, triukšmingas, verkia, gali būti, kad jam trūksta įdomios veiklos pagal jo amžių, o gal mediko pagalbos. Reikia įsiklausyti ir jausti savo vaiką – kas jam įdomu, kas teikia ramybę, saugumą. Jeigu mažylis blogiau jaučiasi, būtina kreiptis į medicinos specialistą. Tik vaiko šeima yra atsakinga už vaiko saugumą ir privalo laiku kreiptis pagalbos“, – kalbėjo ji.
Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko teisių gynėjai sulaukia iš šeimai artimų žmonių, aplinkinių (kaimynų), policijos, ugdymo įstaigų. Vien per šių metų spalio mėn. buvo gautas 3421 pranešimas apie galimus pažeidimus, 1729 iš jų pažeidimai nebuvo nustatyti.
Gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, anot specialistės, gynėjai visuomet reaguoja, vyksta į šeimą, bendrauja su ja ir išklauso. „Atkreipiame dėmesį, kad tarnybos tikslas – jog kiekvienas vaikas augtų saugioje šeimos aplinkoje, tad vaikas perkeliamas iš šeimos į saugią aplinką gali būti tik tuo atveju, kai namuose jam nesaugu ir kyla reali grėsmė jo sveikatai bei gyvybei. Visais kitais atvejais šeimai yra suteikiama visa reikiama pagalba, kad vaikas galėtų augti šeimoje“, – akcentavo I. Skuodienė.