Jurgitos telefonas visada šalia – jai bet kada gali tekti priimti svetimą vaiką, kuris savo šeimoje išgyveno smurtą ir nepriežiūrą

„Giminėje susiklostė situacija, kad būtų tekę ilgesnį laiką pasiimti globoti vaiką, todėl Pasvalyje pradėjau lankyti globėjų mokymus. Bet problemos išsisprendė, o man Globos centro specialistės pasiūlė tęsti išplėstinius mokymus ir tapti budinčia globotoja, nes buvo didelis poreikis, kas priimtų būtent paauglius“, – šypsodamasi prisimena pumpėnietė Jurgita Varuškevičienė, kilusi iš Kriklinių, buvusi Skumbinaitė, keturių vaikų mama, trečius metus budinti globotoja, laikinai priimanti vaikus nuo septynerių iki aštuoniolikos metų, kuriems savo šeimoje tampa nesaugu, be to, turinti smulkų versliuką – užsiimanti prekyba.

Tačiau jaunatviška puikia nuotaika ir energija trykštanti Jurgita tikrai nepanaši į darbų ir rūpesčių prislėgtą moterį.

Iš pirmos santuokos jos vyriausioji dukra jau suaugusi ir gyvena Panevėžyje, sūnus – septyniolikmetis, o su antruoju vyru augina keturiolikos ir beveik devynerių metų dukras. Taigi trys vaikai dar lanko Pumpėnų gimnaziją.

– Atrodo, vaikų jau sočiai, bet pasvajoju būtent apie dvynius, – juokiasi Jurgita. – Auginti nebuvo sunku. Kai gimė trečia dukrytė, baigiau vidurinę mokyklą ir metus studijavau teisę. Tik tos studijos man neprilipo. Iš tiesų norėjau darbo su vaikais, galbūt kokių būrelių, bet ne būti mokytoja. Draugės patikėdavo savo vaikus, o ir pas dukras ateina, atvažiuoja bendraamžių, iki paryčių klausosi muzikos. Ir taip su draugėmis gali siausti po kelias paras. Mes kartu padainuojam, pašokam. Aš irgi vaikus išleidžiu pas drauges. Juk ir tėvai yra. Beje, pati nemėgstu važiuoti į balius, bet namuose vaikų draugai netrukdo.

Jurgita prisiminė, kaip praėjusią vasarą darže išsikasė duobę, pripylė vandens, į maklynės vidurį įstatė triratuką:

– Ir minam, taškomės. Vaikai parodė internete maudynes maklynėje, sako, kaip smagu. Taigi ir mums įdomu išbandyti. Kartu buvo globojama mergaitė, beveik metus pas mus gyveno. Išimties atveju pas budinčius globėjus gali pasilikti iki pusantrų metų.

Pumpėnietė pastebi, jog jų vaikams įdomu, kai namuose atsiranda naujų gyventojų:

– Mūsų vaikai auklėjami dalintis dėmesiu. Patys esam penki žmonės ir vienu metu yra tekę priimti dar tris vaikus. Vieną jau globojom, kai iš kitos šeimos atvežė du paauglius, nes broliai ir sesės neišskiriami.

Tikriausiai įstrigę, kai sulaukė pirmo iš šeimos paimto vaiko?

– Buvo nerimo. Jo yra iki šiol, kokia bus vaiko reakcija, – prisipažįsta Jurgita. – Pirmą kartą skambučio sulaukiau savaitgalį vėlai vakare. Mano telefonas visada šalia ir bet kada gali tekti priimti iš šeimos paimtą vaiką. Dabar ieškom turizmo sodybos atostogauti, bet prie savo šeimos pridedam dar dvi vietas, jeigu staiga atsirastų naujų vaikų.

Jurgita kaip budinti globotoja jau kalba ir iš savo patirties:

– Mūsų visuomenėje dar egzistuoja įvairių mitų apie globojamus vaikus bei globėjus. Esą tokie vaikai turi daug sutrikimų, grėsmingi, jie globojami tik dėl gaunamų išmokų, nes kaip galima mylėti ne savo biologinį vaiką. Niekas net neįsivaizduoja, kad pinigais įdėto darbo neįvertinsi. Mes turime būti ir psichologai, ir logopedai, ir specialieji pedagogai, ir socialinių įgūdžių mokytojai, draugai, o svarbiausia – tėvai.

Vis dėlto Jurgita neslepia, jog nėra viskas idealu, vaikai skirtingi, tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, su elgesio problemomis:

– Globojamas vaikas patiria konfliktą pats su savimi, nes bijo prisirišti prie globėjo, manydamas, kad taip gali išduoti tėvus. Kyla minčių, ar globėjai tikrai jį myli. Dauguma bijo globoti vyresnius vaikus, galvoja, kad jie bus nepaklusnūs ir sukels begalę problemų.

Jurgita įsitikinusi, kad pas globėjus patekę vaikai nėra kalti, jog šeimoje išgyveno smurtą, nepriežiūrą, nepatyrė tėvų rūpesčio, meilės:

– Todėl nepasitiki globėjais ir visaip išbando krėsdami išdaigas, nepaklusdami, provokuodami. Tiesiog reikia tinkamai reaguoti į vaiko elgesį. Dažnai daroma klaida, kai už gerą elgesį skatiname, o už netinkamą – skiriamos nuobaudos. Iš tiesų labai svarbus nuoseklumas ir pastovumas. Todėl reikia nusistatyti ribas, taisykles ir pasekmes, jas aptariant su vaiku, atsižvelgiant į jo poreikius bei gebėjimus. Nereikia iš karto turėti savo susikurtų norų, vilčių, iliuzijų. Lengviau, kai tiesiog stengiesi suprasti vaiko elgesį.

Budinti globotoja pasidžiaugia, kad su visais vaikais gerai susikalbėjo:

– Ir to blogo žodžio paprasčiau negirdėti, nes vaikas taip tiesiog išbando. Nelendu klausinėti, kol jis pats įsitikinęs, kad niekam nepasakysiu, pradeda atsiverti, išsipasakoti.

Per daugiau nei dvejus metus Jurgita globojo šešis vaikus, vienodai mergaičių ir berniukų, vyriausias – šešiolikmetis. Ilgiausiai gyveno beveik metus, trumpiausiai – dvi dienas.

– Neseniai mėnesį turėjau atokvėpio, nes dvejus metus dirbau be poilsio. Bet per tas atostogas kažko trūko, dar savaitė ilsėtis, o aš jau pasiilgau darbo, veiksmo. Vos grįžau po atokvėpio ir teko priimti paauglį. Tačiau tik kelias dienas, vakar išleidau, grįžo į šeimą, – atskleidžia Jurgita.

Kol kas ji nesigailėjo sutikusi dirbti budinčia globotoja. Gal tai net daugiau gyvenimo būdas, kupinas laukimo ir netikėtumo.

– Augau su sese, kuri dabar su vyru, tėveliais ir gyvena Krikliniuose. O aš truputį gyvenau Panevėžyje, bet supratau, kad man reikia kiemo, daržo, sodo ir nusipirkome sodybą Pumpėnuose, taip pat ir Vilkiškiuose, kur turime įžuvintą tvenkinį. Beje, ir aš, ir vyras žvejojam, tik atskirai. Jis sako, kad kartu žuvaujant nekimba, – šypteli Jurgita. – Važiuojam ir prie Mūšos upės, ir prie Talkonių, Pumpėnų tvenkinių. Ir mūsų vaikai žvejoja, ir kurie laikinai pas mus apsigyvena, jie tuo momentu irgi tampa mūsų vaikais. Toks geras pasitenkinimo jausmas, kad vaikui suteikei, parodei kitokį gyvenimą.

Susidomėjusieji budinčio globėjo misija kviečiami skambinti Globos padalinio vadovei Astai Bučinskienei telefonu [phone]. Išsamesnės informacijos galima rasti Pasvalio socialinių paslaugų internetinėje svetainėje pasvaliospc.lt, feisbuko paskyroje „Vaikai yra vaikai. Pasvalio rajonas“.