– Ką veikiate be to, kad esate keturių vaikų tėtis?
– Šiuo metu dažniausiai būnu su vaikais namuose, mano laisvalaikis – muzika, karts nuo karto didžėjauju. Po tėvystės atostogų tikiuosi grįžti į darbus visu tempu.
– Kada išėjote tėvystės atostogų ir kodėl šeimoje priėmėte tokį sprendimą?
– Žmona buvo su mergaitėmis, aš išėjau prižiūrėti berniukų. Galima sakyti, kad taip išėjo savaime. Keli dalykai tam padarė įtaką. Visų pirma, aplinkoje matėme teigiamų pavyzdžių. Štai tas pats Simonas Urbonas drąsiai prižiūri visus tris savo vaikus, tai kodėl aš negaliu. Kitas dalykas, kad tai jau buvo trečias vaikas. Žmonai būtų kiek per sunku būti su trimis vaikais. Kadangi vaikai gimė vienas po kito, jai reikėjo fiziškai atsistatyti. Dar viena priežastis – norėjau daugiau laiko praleisti su šeima, padėti žmonai. Paskui taip išėjo, kad susilaukėme dar vieno sūnaus – jau pabuvau su vienu, pabūsiu ir su kitu. Šiuo metu kadangi vasara neleidžiame nė vieno į darželį, su visais keturiais būnu namuose. Žmona irgi planuoja pasibaigti darbus ir išeiti atostogų. Iki pat rugsėjo leisime laiką visi kartu. O mokslo metais visi trys vaikai eis į darželį, aš liksiu tik su vienu. Kaip ir nėra sudėtinga. Bus tik toks „pataksavimas“: nuvežti vaikus į darželį, pabūti su ketvirtu namie, paskui vakare važiuoji visų susirinkti.
– Ar susiduriate su kokia nors visuomenės nuomone ar nuostaba, kodėl jūs išėjote tėvystės atostogų?
– Iš artimųjų buvo tik palaikymas. Kiti gal ir stebėjosi, ar gali vyras susitvarkyti. Galiu visus nuraminti – vyras gali susitvarkyti su keturiais vaikais. Vaiko maitinimas nėra bėda. Kai reikia, nuvežu žmonai, arba ji grįžta, arba nusitraukia pieną. O nuostaba būna gal dėl to, kad esame daugiavaikė šeima, nesvarbu, kas tėvystės atostogų išėjęs, bet faktas, kad turime 4 vaikus, jau stebina. Kai išeiname į miestą ar parduotuvę, daugelis stebisi, klausia ar čia mūsų visi keturi vaikai. Na taip, visi mūsų.
– Planavote iš pat pradžių turėti didelę šeimą?
– Nebuvo tokio susitarimo, bet kad tikrai turėsime daugiau nei vieną ar bent du, žinojome. O visi kiti savaime išėjo. Kai jau turėjome tris, žmona kartą sako: man atrodo, laukiuosi. Susėdome ir sakome: ok, ketvirtas, kaip dabar bus? Bet jei auginame tris, atsiras vietos bei meilės ir ketvirtam. Sugebėsime ir finansiškai, rasime sprendimą, kad viskas būtų gerai. Tada prasidėjo pamąstymai, kad reikia didesnio automobilio, kad reikia didesnio būsto.
– Mamos, kurios yra motinystės atostogose, dažnai skundžiasi, kad pasigenda bendravimo su suaugusiaisiais, ar jūs tokį stygių juntate?
– Gal truputį ir yra. Bet susiplanuoji tuomet su žmona, kad vieną vakarą ji išleis mane pasibūti su draugais, nes supranti, kad to reikia. Kita vertus, kai šeimoje turi vaikų, draugų ratas pasikeičia. Labiau pradedi bendrauti su tais, kurie irgi turi vaikų. Aišku, tie susitikimai būna retesni, nes tai vienų vaikas serga, tai kitų, todėl susitikimai suretėja. O šiaip smegenys šiek tiek pačiuožia, nes turi susitapatinti su vaikais, išeiti iš to suaugusiojo gyvenimo. Gal padeda pozityvus požiūris. Nes jei krimsies dėl kiekvienos smulkmenos, jaudinsies, bus sunku.
– Kas buvo sunkiausia, kai pirmą kartą išėjote tėvystės atostogų?
– Nebuvo labai sunku, nes jau mačiau, kaip žmona tvarkosi su pirmais dviem, o aš, kiek įmanoma, jai padėdavau.
– Gal kažkaip pakeitėte požiūrį ir į pačias mamas?
– Požiūrį pakeičiau jau tada, kai susilaukėme pirmo vaiko. Mačiau, kad jai nėra lengva būti su vaiku visą dieną, kai vaikas nemoka kalbėti, turi išmokti nuspėti, ko jis nori. Jei verkia, ar jis alkanas, ar sauskelnės pilnos, ar jis pavargęs, ar ką nors skauda. Kai prabūni visą dieną tame verksme, vakare sunku su žmogumi susikalbėti. Smegenys būna išūžtos.
– Ar lieka laiko su žmona pabūti?
– Su kiekvienu vaiku vis mažiau, nes tą meilę bandai padalinti visiems. Būna apsidžiaugiame, kai seneliai pasiima visus vaikučius. Tada kiek romantikos turime... Bet būna ir labai keista. Nes pirmą vakarą – smagu, o kitą – jau trūksta. Trūksta, kad kažkas verktų, klyktų, kažkas bėgiotų, zirztų, kažkas linksmas būtų. Labai greitai pasigendi tų vaikų.
– Ar patartumėte kitiems tėčiams išbandyti tėvystės atostogas?
– Būtinai. Jei myli savo moterį, būtinai turi tą padaryti. Turi pajausti tai, ką ji jautė. Nes labai daug santykiuose būna nesutarimų, nesusipratimų, o po to net ir skyrybų, kai vyras dirba, o moteris tik vaikus prižiūri. Atsiranda trintis, erzuliai, ir jei vyras nepatirs to savo kailiu, jis nesupras. Na nebent yra labai supratingas vyras. Bet tėvystės atostogos labai daug duoda. Tu kasdien matai, kaip auga vaikas, matai jo nuotaikas nuo pat ryto iki vakaro. Tai nuostabus dalykas.
– Kokių naujų įgūdžių įgijote?
– Gal dar neįgijau, bet stengiuosi turėti daugiau pakantumo ir šaltesnių nervų. Nes visada laikiau save labai ramiu ir kantriu žmogumi, bet su vaikais jauti, kad vakare tavo kantrybė išsenka, ypač jei visą dieną būni su visais keturiais.
– Ką patartumėte tiems tėčiams, kurie pasiryžo eiti tėvystės atostogų, bet vis dar nerimauja?
– Iš pradžių išsiaiškinti, kas juos gąsdina. Ar tai, kad galbūt praras darbo vietą, nes dėl to nerimauja daugelis moterų. Ar baugina pats faktas, kad būsi su vaiku. Jei esi verslus žmogus, neturėtum bijoti dėl darbo vietos. O su vaiku tikrai susitvarkysi.
– Ar jūs turėjote kokių nors baimių?
– Ne. Dabar aš nebijau. Man darbdavys žadėjo, kad galėsiu grįžti ir viskas bus tvarkoje. O kaip bus, matysime. O kad nesusitvarkysiu su vaikais, nebuvo tokių minčių. Turėjau tokį testą: kai buvo du vaikai, žmona išvyko į kelionę kelioms savaitėms. Ir ji sako: ar tu tikrai susitvarkysi. Kaip aš galiu nesusitvarkyti su savo vaikais? Tai buvo pirmas kartas, kai likau su abiem mergaitėmis pirmą kartą, ir viskas buvo gerai. Tad visiems patarčiau nusiraminti ir į viską pažvelgti paprasčiau.