Šiandien TV3 eteryje pasirodys naujas indiškas serialas „Parduotas gyvenimas“, gerai nušviečiantis socialinį susiskirstymą šioje šalyje, rašoma pranešime spaudai. Tai drama apie tai, kaip skurdžiai gyvenanti indų šeima pardavė savo dar negimusią dukrą turtingai šeimai kaip tarnaitę. Na, o kol lauksime serialo premjeros, sužinokime daugiau apie gyvenimą šioje egzotiškoje šalyje iš mūsų tautietės Silvijos.
– Silvija, ar matai gatvėse beglobių, neprižiūrimų, elgetaujančių vaikų?
– Gatvėje gyvenančių žmonių Indijoje išties daug. Dauguma jų iš kartos į kartą gyvena gatvėje ir kitokio gyvenimo net neįsivaizduoja. Vaikai dažnai beldžia į automobilių langus ir prašo pinigų arba bando kažką parduoti, tačiau tie pinigai tenka visai ne jiems, tad rekomenduojama jiems pinigų nešelpti ir iš jų nieko nepirkti, nes kol bus iš jų perkančių, tol bus ir tuos vaikus išnaudojančių. Jau pirmomis gyvenimo Indijoje dienomis vietinių buvau pamokyta, kad geriau paaukoti su vaikais gatvėse dirbančioms organizacijoms, kurios tuos pinigus panaudos tikslingai.
– Ar vaikų darželiai, mokyklos yra prienami visiems gyventojams, ar tik pasiturintiems, turtingiems?
– Darželiai Indijoje mažyliams iki 2 metų nėra populiarūs. Čia vis dar labai įprasta gyventi jungtinėmis šeimomis su tėvais, tad mažus vaikus dažnai prižiūri kartu gyvenantys artimieji arba auklės, kurias čia turi beveik visi. Tačiau, išsilavinimui Indijoje skiriamas itin didelis dėmesys. Vos vaikui sulaukus dviejų metų, tėvai deda visas pastangas, kad surastų geriausią mokyklėlę, o nuo 4 metų jau stengiamasi, kad vaikas užsitikrintų vietą pagrindinėje mokykloje. Dauguma mokyklų privačios ir nors daug kainuoja, į jas patekti būna dideli konkursai, būtent dėl to vaikus jau ruošia nuo mažų dienų. Indijoje pajutau didelę konkurenciją švietimo klausimu. Patys bičiuliai indai juokauja, kad tai, kokioje mokykloje mokosi tavo vaikas, labai daug pasako apie tavo statusą. Gatvėse gyvenančius vaikus kartais pastebiu gatvės „mokyklėlėse“.
– Ar įprasta, kad skurdžiau gyvenantys vaikai, nepilnamečiai dirba Indijoje?
– Labai įprasta matyti gatvėje gyvenančius ir dirbančius vaikus. Jie pardavinėja gėles, balionus, visokias smulkmenas. Kartais tiesiog valo tavo automobilio langus arba rodo cirko triukus, kol tu lauki užsidegsiančios žalios šviesoforo šviesos, už tai tikėdamiesi pinigų. Tie pinigai, deja, kliūva visai ne jiems.
– Ar vis dar įprastas modelis, kad šeimose dirba vyrai, o moterys prižiūri vaikus ir namus?
– Nors mano aplinkoje nemažai indžių, kurios dirba bei turi nuosavus verslus, tokia tendencija, kad moterys renkasi rūpintis namų ruoša ir vaikais vis dar labai jaučiama. Tai ne tik kultūrinis dalykas, bet ir praktinis. Kaip minėjau, Indijoje namų ruoša reikalauja daug pastangų ir laiko, tad kartais šeimoms patogiau rinktis tokį variantą, negu kad įdarbinti namie kitą žmogų atlikti šiuos darbus.
– Ar didelės Indų šeimos?
– Viena iš stipriausių indų vertybių yra šeima. Indai labai gerbia savo tėvus, klauso jų nuomonės, jaučia stiprią atsakomybę jais rūpintis ir prireikus išlaikyti. Tendencija jaunoms šeimoms kraustytis gyventi atskirai nuo tėvų pamažu auga, tačiau Indijoje vis dar labai įprasta gyventi didelėmis šeimomis, kai kelios kartos gyvena vienose namuose. Dėl to vaikai turi labai artimą ryšį su savo seneliais.
– Kaip leidžia laisvalaikį indų šeimos? Kokios mėgstamos vaikų pramogos?
– Indai be galo myli vaikus ir skiria jiems labai daug dėmesio. Indai mėgsta vaikus puošti, negaili pinigų žaislams, vaikų pramogoms. Vaikų gimtadieniai Indijoje yra be galo didžiulė šventė, kai nuomojamos atskiros patalpos, užsakomi dekoratoriai, dovanojamos dovanos visiems svečiams ir pan. Dėl klimato ypatumų ir šaltuoju sezonu stipriai išaugančio oro užterštumo rodiklių, daugiausia vaikų pramogų yra uždarose patalpose. Būrelių ir užsiėmimų pasirinkimas išties didelis. Dėl didelių atstumų ir didelio eismo į būrelius vaikus paprastai vežioja auklės su vairuotojais.
– Kaip auklėjami vaikai? Griežtai ar liberaliai?
– Indijoje matau įvairiai auklėjamų vaikų. Indijoje labai įprasta turėti aukles, kurios labai dažnai kartu su šeima gyvena ir laiką su vaiku leidžia ne tik namie, bet vežioja vaikus į užsiėmimus, lydi šeimas į restoranus, prekybos centrus, keliones. Pradžioje atvykus į Indiją pastebėjau, kad auklės kartais per daug pataikauja vaikams ir daug ką daro už juos, bet šiek tiek pagyvenus vis labiau pastebiu, kad šią tendenciją keičia modernus požiūris į auklėjimą, kur skatinamas vaiko savarankiškumas. Gatvės vaikai, žinoma, yra gana įžūlūs, nes visgi turi labai anksti išmokti už save pakovoti.
– Ar Delyje indai dėvi drabužius panašius į nacionalinius net ir kasdien?
– Indės moterys labai rūpinasi savo išvaizda, mėgsta puoštis, dėvi daug papuošalų, daugiausia auksinių, naudoja nemažai kosmetikos. Nors vakarietiškas stilius vis labiau skverbiasi į indišką kultūrą, spalvingi, siuvinėti indiški sariai bei kurtos vis dar stipriai dominuoja kasdienėje aprangoje. Indai nelabai mėgsta tamsių spalvų drabužių, juodai apsirengusią indę moterį retai kada pamatysite. Vyrai taip pat mėgsta puoštis, dažnai dėvi kurtas, liemenes. Net ir gatvėje gyvenačius indus retai kada pamatysi su sportinėmis kelnėmis – kur kas dažniau pamatysi su nors ir prastos kokybės, bet klasikinio stiliaus kelnėmis ir marškiniais. Per įvairias šeimos bei nacionalines šventes visi nuo sauaugusių iki vaikų rengiasi puošniais, spalvingais, siuvinėtais indiškais drabužiais. Mes ir patys per indiškas šventes visa šeima su malonumu puošiamės indiškais drabužiais.