– Papasakokite apie savo šeimą.
– Su Laima susipažinome internetu ir buvo mažai tikėtina, kad santykiai tęsis, bet susitikę vienas kitam tikome, patikome ir likome kartu. Abu esame medikai. Aš – skubiosios pagalbos specialistas, ji – kineziterapeutė. Iki vestuvių draugavome pusantrų metų, paskui susituokėme. Santykiuose buvo visko – buvo daug prieštaravimų iš žmonos pusės artimųjų, buvo daug ašarų, bet išoriniam spaudimui nepasidavėme. Tas spaudimas mus tik dar labiau sustiprino. Kadangi ir aš, ir žmona pagal horoskopą esame Dvyniai, esame labai panašių charakterių, todėl vienas ant kito pykti nemokame – daugiausiai valandą buvome susipykę.
– Kas pasipiršo?
– Jau po pusės metų draugystės aš pasipiršau, nes pamačiau, kad tai mano žmogus. Nerimo didelio nebuvo. Jau pačioje pradžioje pasakėme vienas kitam, kad jei keliai išsiskirs, atgal nebus, kaip grįžti.
– Kada pradėjote galvoti apie vaikus?
– Iškart po santuokos. Vaikai buvo planuoti, laukti ir mylimi. Auginame du vaikus – berniukui Eimantui bus 11, mažajai Saulei ką tik sukako 6.
– Kokie mitai sugriuvo susilaukus pirmojo vaiko?
– Kad jokie. Gal žmonai buvo sudėtingiau. Aš dirbau paromis, ji buvo viena. Bemiegių naktų buvo, bet nedaug.
– Kaip vaikai pakeitė jūsų tarpusavio santykius su žmona? Juk laiko praleisti kartu lieka mažiau...
– Visas pramogas sugebame prasimanyti ir su vaikais. Pakeliaujame ir po Lietuvą, draugai net mus vadindavo varlėmis keliauninkėmis. Būdavo, jei laisvas savaitgalis, atsidarome portalą ir žiūrime, kur kokia šventė vyksta. Važiuojame į tą miestą, aplankome ir grįžtame. Ir vaikams būdavo atrakcija, ir mums.
– Kur toliausiai esate nukeliavę?
– Praeitais metais buvome Bulgarijoje. Vaikai buvo labai patenkinti. Visos kitos kelionės – Lietuvoje.
– Kokia Laima yra kaip mama?
– Rūpestinga, nuoširdi, mylinti savo vaikus ir už juos kovojanti kaip liūtė. Galiu pasakyti, kad ji turi tris vaikus – aš irgi kartais būnu kaip vaikas. Ji yra auksinė moteris.
– Auginate ir berniuką, ir mergaitę. Kokie skirtumai?
– Stengiamės išlaikyti tuos pačius auklėjimo principus, bet ne paslaptis, kad berniukai yra daugiau mamos vaikai, mergaitės – tėčių. Mažoji į mane daugiau kreipiasi pagalbos. Be to, antrais jos gyvenimo metais vaiko priežiūros atostogų išėjau aš. Gal dėl to prie manęs labiau priprato.
– Retai kada tėtis išeina vaiko priežiūros atostogų Lietuvoje, kodėl taip nusprendėte? Ar pasiteisino?
– Pasiteisino. Tai darėme dėl finansinių priežasčių. Mano darbas – pamaininis, o žmona dirba kasdien. Todėl vaiką antrais metais prižiūrėjau aš. Sudėtinga nebuvo. Kai su vaikais sutari, viskas paprasta. Valgyti moki daryti, buities darbus irgi padarai. Jokių neigiamų emocijų nebuvo.
– Ar sulaukiate klausimų, kada trečias vaikas?
– Būna, bet kol kas gyvename gana ankštai, todėl trečio vaiko nesinori. Turi tam turėti sąlygas. Mes dabar gyvename su mano mama dviejų kambarių bute, tai yra penki asmenys dviejų kambarių bute. Bet niekada nežinai, kas bus ateity.