Nuvedusi vaikus pašokinėti ant batutų kaunietė pasibaisėjo: akis badė ne tik daugybiniai lopai ir vabalų kolonijos

Susirūpinusi ne tik savo, bet ir kitų vaikų saugumu į redakciją kreipėsi skaitytoja Miglė ir pasidalijo šviežiais įspūdžiais iš apsilankymo batutų parke, šią vasarą veikiančiame Kaune, „Žalgirio“ arenos pašonėje. „Esame buvę ne viename batutų parke, žinome, kad visada yra rizikų susižeisti, bet tokio atgyvenusio ir pasibaisėtino dar neteko matyti. Su vyru juokėmės, kad batutai – kaip surasti JK šiukšlyne ar nurašyti kaip nekondiciniai. Mane tik nustebino, kad parkas įsikūręs tokioje vietoje, pačiame centre, Nemuno saloje“, – laiške rašė ji.

Apsilankiusi šiame parke su savo vaikais moteris liko nemaloniai nustebinta pamatytų batutų būkle, čia atvykusių vaikų šėlionės greičiau priminė nevaldomą chaosą, o prižiūrinčių darbuotojų, anot jos, aplink nė nebuvo. „Aš suprantu, kad už savo vaikų saugumą atsako patys tėvai. Bet kam tokį neprižiūrimą parką pastatyti vidury miesto centro? Net ant paties aukščiausio batuto jokio darbuotojo nėra! Ant didžiosios čiuožyklos nenurodytas ir galimas vaikų amžius, nuo kelerių metų nuo jos galima ir saugu čiuožti. Niekas nežiūri, ar vienam vaikui nespėjus nučiuožti, kitas, sunkesnis ir lekiantis didesniu greičiu, jo nepavys ir abu neužsigaus. Vieni tėvai kažkokias gaires vaikams nupasakojo, kitų net nebuvo matyti, ir vaikai elgėsi, kaip išmano“, – piktinosi Miglė.

Skaitytoja pridėjo, kad jos atsiųstose nuotraukose užfiksuoti daugybiniai lopai ant batutų, purvas – nors buvo saulėta diena, vabalų kolonijos ir vienintelė pamatyta saugos informacija tėvams – ir ta ne valstybine kalba. „Nuotraukose ir purvas, ir sutrūnijimas taip neatsispindi, kaip matosi gyvai...“, – rašė Miglė.

Moteriai pagrįstų įtarimų sukėlė ir kiti dalykai. Laiške ji rašė: „Prie įėjimo nebuvo jokios informacijos apie batutų valdytojus ar nurodyti kokie nors kontaktai. Kiek mokėti, mums pasakė žodžiu. Apmokėti buvo galima tik grynaisiais, ir, žinoma, mums niekas nedavė jokio čekio. Net jokios popierinės apyrankės vaikams neuždėjo. Žodžiu, „skaidrumas“ akivaizdus“, – stebėjosi jauna mama.

Įėjimo į batutų parką mokestis – 12 Eur vaikui. Šalia pripūstų atrakcionų veikia ir vabalų ekspozicija, todėl tenka susimokėti ir vaikus lydintiems tėvams. Jiems bilietas kainuoja po 6 Eur.

„Dar teritorijoje važiavo toks traukinukas. Važiavo – per gražiai pasakyta. Jis vos vos judėjo, ypač posūkiuose. Tas nedidelis greitis leido tikėtis, kad jis tikrai nenulėks nuo bėgių ir viskas praeis saugiai, bet imti už tokią „pramogą“ pinigus – na, man vėl neišneša protas. O geriausia dalis buvo traukinukui stojant – jį valdanti moteris traukinuką sustabdė įsirėmusi savo kūnu. Neturiu daugiau net ką pakomentuoti“, – įspūdžiais pasidalijo Miglė.

Tikina, kad pramoga saugi

Susisiekus su šio batutų parko techniniu prižiūrėtoju Algirdu, jis patikino, kad atrakcionai – prižiūrimi ir saugūs, o išgirdęs klientės mestus kaltinimus tik pagūžčiojo – neva visada atsiras dėl visko nepatenkintų ir bambančių žmonių.

„Iki šiol buvo gryna lietuviška vasara, lijo, o kai saulės nėra, ta drėgmė ant batutų laikosi – gali sušlapti šokinėjančių vaikų kojinės. Bet kad batutai būtų nesaugūs – ne, viskas padaryta, kad jie neskraidytų, viskas būtų gerai. Čia tas pats, kas klausti – ar saugios mūsų gatvės? Jei vaikas šalia gatvės eina su mama ir staiga išsiplėšęs jai iš rankų šoka ant važiuojamosios dalies – ar tokiu atveju būtų reiškiamos pretenzijos kelininkams, kad toje vietoje gatvė nebuvo atitverta? Neįmanoma būtų atitverti visų gatvių. Ir pas mus yra tokia pati situacija. Jei mes negalėtume batutų eksploatuoti, tai jų nei kas gamintų, nei pirktų. Buvome išsikvietę saugumo techniką, kad pasižiūrėtų – viskas kuo puikiausiai. Vadovaujamės elementariomis saugumo taisyklėmis – svarbiausia gerai pritvirtinti, išsivalyti. Aš pats žinau apie kiekvieną įplyšimą, palopytą vietą, galiu labai tiksliai pasakyti, kas kokiam batutui buvo nutikę, žinau absoliučiai viską. Jei batutas įplyšta, tikrai nebūtina jo išmesti, galima sutvarkyti taip, kad nė neįtartum. O ko tik nenutinka, juk jie stovi pievoje – yra buvę, kad net pelės iš apačios pagraužia, tada reikia suklijuoti“, – kalbėjo Algirdas.

Batutų parko atstovas sakė, kad čia tikrai dirba prižiūrintys darbuotojai, tačiau pabrėžė, kad už savo vaikų saugumą turi atsakyti tėvai. „Kol kas mes nerenkame tėvų parašų, kad jie atsako už savo vaikus, bet panašu, kad jau reiks pradėti rinkti. Prižiūrinčių darbuotojų nėra, bet kiekvieno vaiko už rankos nenuvesi ant čiuožyklos. O jei ir nuvesi, jis dar sugalvos padaryti kūlvirstį ar salto – nenorėtume, kad jis nusisuktų sprandą. Kaip mes galime užtikrinti tą saugumą? Lieka tik uždėti spyną ir visai nedirbti. Situacija tokia, o nepatenkintų visada bus“, – kalbėjo vyras.

Jis neneigė, kad parke yra ne pirmos jaunystės batutų. „Turime ir naujų, ir padėvėtų batutų. Bet jei ant jų kiek tik nori ir kaip tik nori šokinėti leidžiame už 12 Eur, tai ko norėt? Jeigu žmonės nori tik naujų batutų, tegul važiuoja į Europos parkus, moka už tokią pramogą po 40 Eur ir dar prie kiekvieno atrakciono pastovi po dvi valandas eilėje. Mūsų paslauga vaikams kainuoja po 12 Eur, į šią sumą įeina visi batutai, traukinukas. Tėvams – po 6 Eur, nes kviečiame ir į vabalų parodą, į suaugusiojo bilietą dar įeina ir kava – kas nori, mes vaišiname. Jeigu už tokią kainą kokybė netenkina, turite pasirinkimo laisvę – juk viskas matosi kiaurai, galite pasižiūrėti ir neiti“, – kalbėjo parko atstovas.

Patiria daugybę traumų

Su įvairiausiomis vaikų traumomis kasdien susiduriantis vaikų chirurgas Benediktas Jonuška batutus įvardija kaip vieną dažniausių vaikų susižalojimo priežasčių ir sako, kad kol ši pramoga bus tokia populiari, tol vaikų chirurgams darbo netrūks.

Tuo jam teko įsitikinti pačiam dirbant traumų skyriuje. „Pasitaikydavo budėjimų, kai daugiau nei pusė per parą konsultuotų vaikų prieš atvykdami pramogaudavo ant batutų. Dėl didelės traumų rizikos Pasaulinės vaikų chirurgų ir traumatologų organizacijos nerekomenduoja vaikams tokio laisvalaikio praleidimo būdo“, – įspėja B. Jonuška.

Pirmiausia labai didelė rizika susižeisti nuo batuto nukritus, ypač jei batutas įrengtas nedideliame kieme, o aplink yra įvairiausių objektų, nėra apsaugų arba batutas stovi nelygioje vietoje. Rizika išauga, jei ant batuto šokinės būrys vaikų.

Itin skaudžiai gali baigtis bandymai ant batuto atlikti įvairius triukus. „Literatūroje aprašomi atvejai, kurie baigėsi mirtimi dėl stuburo ir galvos traumų. Nebekalbu jau apie tai, kad skirtingo amžiaus vaikams batutai turėtų būti atitinkamai pritaikyti ir įtempti, – dalijasi vaikų chirurgas. – Aprašoma, kad iš visų pacientų, susižalojusių ant batutų, nuo 10% iki 17% patiria galvos ir kaklo traumas. Visgi dauguma traumų yra raiščių patempimai, sumušimai, nubrozdinimai, pasitaiko ir įvairių lūžių, ypač mažesnio amžiaus vaikams, daliai prireikia hospitalizacijos ir operacinio gydymo.“

Jei vis dėlto nusprendėte, kad be batuto neapsieisite, B. Jonuška pateikia keletą rekomendacijų, kaip būtų galima išvengti traumų, susijusių būtent su batutais:

• jaunesniems nei 6 metų vaikams neleisti šokinėti ant batutų;
• vaikai, šokinėjantys ant batutų, turi būti prižiūrimi suaugusiųjų;
• vienu metu ant batuto gali būti tik vienas vaikas;
• neatlikinėti triukų, salto ir įvairių apsisukimų ore;
• pagrindas po batutu turi būti lygus;
• šalia batutų neturi būti jokių objektų: medžių, pastatų, kitų žaidimų įrenginių;
• turi būti naudojami apsauginiai tinklai, spyruoklės pridengtos.

Daugiau apie vasarą vaikų dažniausiai patiriamas traumas skaitykite straipsnyje „Vasaros pramogos greit priveda prie ašarų: kodėl chirurgas nepataria šokinėti ant batuto ir kitos gyvybę gelbstinčios rekomendacijos“.