Į šią pagalbos tėvams komandą patenka ne tik vaikų teisių specialistai ar socialiniai darbuotojai, bet ir laikinai vaikais besirūpinantys globėjai, rašoma atsiųstame pranešime spaudai. Kokiais būdais globėjai gali padėti vaikui sugrįžti į saugumą ir rūpestį atkūrusios tikrosios mamos glėbį?
Vaiko patekimas į laikinąją globą – procesas, skaudus tiek vaikui, tiek jo mamai bei tėčiui. Visgi, svarbu suprasti, kad gyvenimas nesaugioje aplinkoje gali turėti kur kas skaudesnių, visą gyvenimą vaiką lydėsiančių neigiamų padarinių. Laikinosios globos tikslas – suderinti abu šiuos aspektus. Kitaip tariant, suteikti laikiną saugų gyvenimą vaikui ir kartu pasirūpinti, kad tikruosiuose jo namuose būtų sukurtos palankios sąlygos jam grįžti.
Itin svarbų vaidmenį šiuose procesuose atlieka laikinieji globėjai. Būdami arčiausiai vaiko ir tikrosios jo mamos, globėjai ne tik rūpinasi vaiku, bet ir padeda atsitiesti suklydusiai jo mamai. Kol vaikų teisių specialistai ir socialiniai darbuotojai stengiasi užtikrinti tinkamų sąlygų tikruosiuose vaiko namuose atkūrimą, laikinieji globėjai dažnai tampa tarsi moraliniu ramsčiu, palaikančiu atsitiesti siekiančią mamą bei jos ir į globą patekusio vaiko tarpusavio ryšį.
Kaip atkurti biologinės mamos pasitikėjimą savimi?
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ globėja Nijolė į savo namus laikinajai globai yra priėmusi jau per dvidešimt įvairaus amžiaus vaikų. Penki iš jų sėkmingai sugrįžo į tikruosius namus, kur yra auginami su meile bei rūpesčiu. Globėjos teigimu, tolimesnę, po laikinosios globos sekančią vaiko istorijos raidą lemia mamų nusiteikimas. Suklydusioms, tačiau mylinčioms mamoms reikia paramos ir padrąsinimo sugrįžtant į teisingą kelią.
„Kiekviena situacija yra skirtinga ir priklauso nuo pačios mamos. Pirmąjį kartą vaikučių netekusioms mamoms tai būna labai didelis smūgis. Jos praranda tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, nebetiki, kad joms pavyks atgauti savo vaiką. Tokiu atveju stengiuosi kaip įmanydama jas drąsinti ir įkvėpti, dalintis sėkmingomis istorijomis, raminti, kad suklydus galima atsitiesti. Tiesa, kitoms mamoms, ypač – vaikų netenkančioms jau ne pirmąjį kartą, tiesiog nerūpi, ar juos pavyks susigrąžinti, ar ne. Tokiu atveju, deja, nepadeda nei patarimai, nei palaikymas“, – sako vaikų gerovės centro „Pastogė“ laikinoji globėja Nijolė.
Įprasta, kad į laikinąją globą patekęs vaikas su tėvais, globėjo lydimas, turi galimybę reguliariai pasimatyti. Savaitinių susitikimų tikslas – neprarasti ryšio tarp vaiko ir tikrosios jo mamos ar tėčio. Natūralu, kad bendraudami tokioje betarpiškoje erdvėje globėjai tampa tarsi artimiausiu vaiko bei tėvų išgyvenimų liudininku, dalyviu ar net patarėju.
„Pirmasis susitikimas įprastai būna tikrai sunkus. Mamos į globėją žiūri priešiškai, tarsi į vieną iš kaltininkų, kodėl jų vaikas buvo paimtas iš namų. Nuo pirmųjų susitikimų stengiuosi palaikyti draugišką, šiltą ir jokiu būdu nesmerkiantį, įtampos ar kompleksų nekeliantį santykį. Tokiu būdu po truputį bendravimas tampa atviresnis. Galiu pasidžiaugti, kad per visą savo globos istoriją gerą ir draugišką santykį pavyko užmegzti su absoliučiai visomis mamomis. Atitinkamai stengiuosi dalintis savo patirtimis, šiltais prisiminimais bei, esant poreikiui, ir patarimais, kaip aš auginau savo vaikus, kaip rūpinuosi anūkais. Stengiuosi pabrėžti, kad vaikas jus myli ir labai jūsų laukia, taip siekdama įkvėpti motyvacijos imtis pokyčių. Motyvuoju ir vaikus, kad kas kartą nupieštų piešinį ar pagamintų dovanėlę, parodytų mamai, kaip ją myli“, – sako laikinoji globėja.
Nijolė pasakoja, kad mamoms išreiškus pagalbos norą, globėjai įprastai stengiasi padėti šeimai kuo gali. Moters teigimu, pasitaiko atvejų, kuomet stotis ant kojų norinčioms mamoms globėjos padeda ne tik patarimais, bet ir materialine parama – padeda susimokėti už teisininko ar gydytojo paslaugas, padeda užsiregistruoti norimam vizitui.
„Atsitiesti siekiančios mamos tiek patarimus ir palaikymą, tiek materialinę pagalbą tikrai labai vertina. Šis globėjo palaikymas savotiškai tampa ir papildomu motyvacijos šaltiniu nepasiduoti, ir dar labiau stengtis įveikti visus laukiančius iššūkius. Tam tikra prasme globėjai tampa tarsi atsvara formaliai vaikų teisių ir socialinių darbuotojų komunikacijai. Ji yra būtina, tačiau kartu mamoms reikia ir žmogiškojo žodžio bei palaikymo“, – sako globėja Nijolė.
Moteris pasakoja, kad su visomis, vaikų globą susigrąžinusiomis mamomis ryšį ji palaiko iki šiol. Vertindamos pagalba ir palaikymą, mamos vis susisiekia, pasidalina augančių vaikų nuotraukomis ar net atsiunčia smulkių dovanėlių globėjai pradžiuginti.
Trūksta net ir elementarių motinystės įgūdžių
Ilgametės vaikų gerovės centro „Pastogė“ globėjos Rūtos nuomone, siekiant vaikui ir mamai naudingo rezultato, labai svarbu žmogiško ir šilto tarpusavio kontakto tarp mamos, globėjo ir vaiko užmezgimas.
„Mano giliu įsitikinimu, labai svarbu vaiko netekusią mama gerbti kaip žmogų ir nerodyti jai priešiškumo, nepaisant to, kokioje situacijoje ji atsidūrė. Tai labai svarbu ne tik dėl santykio užmezgimo, bet ir dėl paties vaiko, nes jis šiuos emocinius dalykus jaučia intuityviai. Tikiu, kad reikia skatinti mamą ir vaiką kuo daugiau bendrauti tarpusavyje, neatstumti jos. Asmeniškai aš net ir pokalbių su mama telefonu metu raginu ją garsiai kalbėti, pasakoti dienos įvykius, kad mažas vaikelis girdėtų jos balsą ir nuo jo neatprastų. Stengiuosi, kad vaiko ir mamos bendravimas nevyktų tik susitikimų metu, o būtų palaikomas kasdieninis, nepertraukiamas ryšys, net ir jam gyvenant laikinojoje globoje“, – sako Rūta.
Ji antrina globėjai Nijolei ir pažymi, kad vaiko likimas priklauso nuo mamos, kaip asmenybės, nusiteikimo ir pasiryžimo pasikeisti. Visgi Rūta pastebi, kad neretai vaikų atėmimo problema yra ne tik žalingi įpročiai ar neigiama aplinka, bet ir elementarių motinystės įgūdžių stoka.
„Aš buvau paprašyta pamokyti net ir motinystės įgūdžių. Rodžiau, kaip paimti vaikutį, kaip jį kalbinti, kaip jį perrengti, pažaisti su juo. Mokiau, kad su vaikučiu reikia užsiimti kantriai, o jei jis verkia – reikia surasti jo ašarų priežastį. Mokiau net su vežimėliu važinėti, rodžiau, kaip jį pasukti ar užkilti ant šaligatvio, kad vaikelis neiškristų. Atrodytų, kad tai yra visiškai elementarios žinios, tačiau kai kurios mamos neturi ir jų. Todėl visada mamoms, su kuriomis bendrauju, sakau: skambinkite, klauskite, atvažiuokite – padėsiu“, – pasakoja Rūta.
Paklausta, ar gali globėjas padėti vaikui grįžti į tikruosius namus, Rūta pažymi, kad tik tokiu atveju, jei pati mama ar tėtis išreiškia norą.
„Globėjas gali motyvuoti, gali patarti ar nukreipti reikiama linkme. Taip pat – neriboti ir skatinti susitikimus, pokalbius telefonu, padėti puoselėti mamos ir vaiko tarpusavio ryšį. Visgi,didžioji dalis priklauso nuo mamos noro – kiek ji stengiasi ir yra pasiryžusi kovoti už savo vaiko susigrąžinimą“, – sako globėja.
Žmogiškojo bendravimo poreikis
Laikinojoje ir nuolatinėje globoje vaikus auginanti vaikų gerovės centro „Pastogė“ globėja Živilė antrina kolegėms ir pritaria, kad vaiko likimą globoje arba grįžimą į pasikeitusius namus lemia mamų pasiryžimas.
„Bendraujant su mamomis reikia pereiti kelias stadijas. Pirmoji, žinoma, yra natūralus priešiškumas praradus vaiką ir jam patekus į kitą, nepažįstamą šeimą. Tiesa, nuoširdus bendravimas daro stebuklus ir mamai pajutus, kad gali globėja pasitikėti, ji atsiskleidžia. Įprastai labiausiai joms trūksta pasitikėjimo ir įtikinimo, kad stengiantis ir kryptingai tvarkantis vaikas tikrai gali grįžti į namus. Juk ir viešojoje erdvėje įprastai girdime skaudžias vaikų atėmimo istorijas, o sėkmingų sugrįžimų – mažai“, – svarsto globėja Živilė.
Pasak globėjos, daugiausia susigrąžinti vaiką siekiančios mamos skundžiasi dėl reikalavimų ir formalių užduočių, atkeliaujančių iš vaikų priežiūros institucijų, o labiausiai joms trūksta psichologinių ir patariamųjų žinių.
„Besiguodžiančias mamas visada skatinu nepasiduoti ir vadovautis institucijų nurodymais per daug dėl jų nediskutuojant – daryk taip, kaip rekomenduoja, kad galėtum eiti tiesiausiu vaiko susigrąžinimo keliu. Na, ir šioje vietoje viskas priklauso nuo mamos noro. Asmeniškai aš tikiu, kad patarimai ir palaikymas nukreipia ir padeda. Negaliu teigti, kad mamos į juos įsiklauso aklai, tačiau tam tikros mintys vis tiek nugula jų širdyse ir lemia elgesio pokyčius“, – sako globėja.
Živilės nuomone, globėjas gali daug prisidėti prie vaikų grįžimo į biologinę šeimą. Dėl šios priežasties net ir karantino metu globėja kas savaitę vaikus veža į susitikimus, skatina tarpusavio telefoninius pokalbius ir kitokį bendravimą su biologine mama.
Svarbiausias ir pats pagrindinis laikinosios globos tikslas – padėti vaikui sugrįžti į sunkumus įveikusią biologinę šeimą. Kaip greitai tai įvyks, didžiąja dalimi priklauso nuo tėvų bei jų pastangų pašalinti priežastis, dėl kurių jų vaikui buvo nustatyta laikinoji globa. Specialistų komanda tėvus gali nukreipti reikiama linkme, tačiau realius pokyčius įgyvendinti privalo patys tėvai. Taip pat nemaža dalimi prie vaiko grįžimo į savo tėvų namus gali padėti specialistai, o ypač laikinieji globėjai, kurie yra svarbi specialistų komandos grandis.