Kaip ir dauguma tėvų, S. Power žino, ką reiškia naktimis neišsimiegoti, tačiau 2018 m. ji dalyvavo – ir pasiekė finišą – „Ultra Trail du Mont Blanc“ (UTMB) bėgime – viename sunkiausių pasaulio ultramaratonų.

Startavę ir finišavę Prancūzijos Šamoni mieste, UTMB dalyviai turėjo įveikti 171 km ir kilti į kalnus maždaug 10 tūkst. m – didesnį atstumą negu kopiant į Everestą nuo jūros lygio. Oro sąlygos dažnai būna siaubingos, o sudėtinga trasa tampa išbadymu net labiausiai patyrusiems bėgikams. Iš 2 561 startavusio dalyvio tais metais maždaug trečdalis taip ir negrįžo į Šamoni.

Tačiau tai, kad Sophie pavyko pasiekti finišą, nuolat sustojant pažindyti tuo metu trijų mėnesių savo sūnelio Cormaco, buvo neįtikėtina.

„Iš pradžių niekada nepuoselėjau vilčių užbaigti šį bėgimą. Tiesiog norėjau atsistoti prie starto linijos ir galbūt prabėgti pirmąją dieną, – teigė ji. – UTMB buvo mano svajonė, ir manau, kad daug moterų, tapusios motinomis, paprasčiausiai pamiršta savo siekius. Nesakau, kad mamos turėtų eiti ir dalyvauti tokiuose bėgimuose kaip šis. Tačiau turint palaikymą ir treniruojantis, gali mesti sau iššūkį – ar tai būtų kelių kilometrų bėgimas, ar UTMB.“

Po garsiosios nuotraukos publikavimo praėjus jau trejiems metams, aistros dėl žindymo viešoje vietoje vis dar nerimsta, o būdama judėjimo už galimybę natūraliai maitinti savo kūdikį priešakyje Sophie ragina mamas nepasiduoti spaudimui ir nesislėpti, net ir jei kažkam kitam dėl to nepatogu.


Neseniai savo „Instagram“ paskyroje sportininkė vėl pasidalino žymiąja nuotrauka ir dar kartą paskatino diskusiją šia tema. Ji rašė: „Normalus dalykas šioje nuotraukoje yra žindymas krūtimi (ir galbūt vyrukas, iškėlęs į viršų savo kojas).

Tačiau tas faktas, kad aš tai dariau viešoje vietoje, žmones nustebino labiau, negu faktas, kad prabėgus 3 mėnesiams po gimdymo, aš nubėgau 106 mylias (171 km).

Šioje nuotraukoje aš nufotografuota ne scenoje – esu pasitraukusi nuošaliau, į sporto arenos šoną. Niekas manęs net nepastebėjo. Tačiau internete sulaukiau komentarų, liepiančių man „patraukti savo krūtis“. Vienas žurnalistas, kuris pats turėjo mažą vaiką, manęs paklausė, „kodėl manau turinti teisę žindyti krūtimi viešumoje?“ Netgi portalas „Runner's World“ socialiniame tinkle „Twitter“ surengė apklausą, ar žindymas krūtimi bėgimo metu nėra „bjaurus ir šiek tiek savanaudiškas“ sprendimas.

Labai svarbu, kad tokios nuomonės iškiltų aikštėn, nes mes turime žinoti, su kuo kovojame. Jos beveik visos yra iš vyrų – žmonių, kurie niekada nežindys. Tačiau jie yra mamų partneriai, broliai, tėčiai, draugai. Ką tik pagimdžiusios kūdikį, mes būname labai pažeidžiamos – ir mes klausome esančių aplink mus. Todėl mums reikia tęsti kampaniją už žindymo normalizavimą (o ne tik tai daryti pasaulinės žindymo savaitės metu).

Dabar žindau jo 8 mėnesių dukrytę. Tai darydama stengiuosi nesislėpti ir nepridengti jos veido, tarsi jausčiau gėdą dėl to, ką mes darome. Nes tai siunčia žinią kitoms motinoms – ir aplinkiniams žmonėms, kad žindydamos visuomet turėtume jaustis patogiai ir pasitikėti šiuo kūdikio maitinimo būdu. Kad ir kaip tai vyktų. Kad ir kur tai vyktų.“


Po šiuo įrašu moteris sulaukė daugybės patiktų ir teigiamų komentarų.

„Neįtikėtina moteris! Kai man reikia maitinti savo kūdikį, aš tai darau bet kur ir bet kada, kai tik prisireikia“, – palaikymą sportininkei išreiškė viena gerbėja.

„Mane tikrai stebina tie komentarai, ypač ta „Runner's World“ apklausa – gėda! Aš labai žaviuosi, kad Jūs įveikiate tokius ultramaratonus ir dar maitinate krūtimi“, – rašė kitas internautas.

„Kiek vyrų karštomis dienomis laksto tik su šortais, be jokių marškinėlių, bet moterims liepta prisidengti. Daug dvigubų standartų?! Nesu mama, bet ir aš žinau, kad kūdikio žindymas yra vienas natūraliausių dalykų, kuriuos gali padaryti moteris“, – lygino dar viena.

Maitinimas krūtimi yra nuostabus. Nuostabu ir tai, ką galite padaryti dėl savo kūdikio. To nereikėtų slėpti – tai tik kūdikio maitinimas. Jei tai ką nors nervina, jiems tereikia tiesiog nusisukti“, – palaikė dar viena gerbėja.

„Man patinka ši nuotrauka, bet niekaip negaliu patikėti, kad įveikėte 171 km! Maitinau krūtimi ir taip pat bėgau maratonus, tačiau niekada nedariau to kartu. Nebegrįžau į bėgimo trasą iki tol, kol mano vaikai paaugo. Jei būčiau šią nuotrauką pamačiusi anksčiau, būčiau iškasusi bėgimo batelius ir ištrūkusi. Tikrai įkvepiate!“ – dėkojo kita sportininkė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)