„Kad ir kaip tektų nuvilti visus pranašautojus, mūsų vaikai yra visiškai sveiki, kraujo rodikliai puikūs“, – sako moteris. Ji teigia ne kartą buvusi gąsdinta ir dėl savo pačios, ir dėl vaikų mitybos. Tačiau šiandien moteris savo, vyro ir vaikų apsisprendimu yra užtikrinta.
– Papasakokite, kada prasidėjo jūsų asmeninis vegetarės kelias ir kaip buvo iki tol? Gal, pavyzdžiui, dalį gyvenimo su dideliu noru valgėte mėsą, o gal nuo mažens prie jos netraukė?
– Mano vegetarystės kelias prasidėjo gana anksti. Gimiau ir augau visavalgių šeimoje, visuomet buvau valgus ir neišrankus vaikas. O toks terminas kaip vegetarystė mano aplinkoje nebuvo žinomas.
Pamenu, kai man buvo 11 metų, žaidėme draugės kieme su mažais kačiukais, kurie tiesiog gyveno prie daugiabučių garažų. Ir mums kartu toptelėjo mintis, kad kodėl mes valgome gyvūnus, jeigu jie yra gyvi padariukai, mūsų draugai. Ir abi nusprendėme daugiau jų nebevalgyti.
Mano mama atsimena dar vieną istoriją, kurios aš pati neatsimenu. Situacija turėjo būti įvykusi prieš mano sprendimą nevalgyti gyvūnų. Važiuojant automobiliu su mama pamačiau, kad priešais mus, priekaboje su grotomis, yra vežami gyvūnai. Mamos paklausiau, kur juos veža, ji man atsakė, kad turbūt į skerdyklą. Mama sakė, kad aš patyriau šoką tai sužinojusi ir apsiverkiau.
Taigi, man šis sprendimas buvo paprastas, aiškus ir atrodė nekeičiamas. Tačiau mano aplinkai tai buvo labai liūdna naujiena.
Mano tėvai apie vegetarizmą labai mažai ką žinojo, jiems tai buvo visiškai neatrasta tema, jie visaip bandė man priešintis, ir per prievartą, per ašaras bandė maitinti mėsą, užslėpti mėsą maiste.
Bet kai po savo nesėkmingų bandymų pamatė, kad aš esu labai rimtai nusiteikusi, kreipėsi į gydytojus, nes tuo metu vyravo tokia nuomonė, kad jei nevalgysi mėsos – numirsi. Jie parekomendavo valgyti žuvį, išbandyti sojos produktus. Taigi, kurį laiką dar valgiau ir žuvį, ir kiaušinius, tačiau su laiku atsisakiau ir jų.
– Kaip buvo jūsų vyrui?
– Vyras visada palaikė tokias idėjas, kurios pasisako prieš gyvūnų kankinimą, išnaudojimą ir panašiai. Tačiau iki mūsų pažinties, gyvendamas aplinkoje, kurioje daug skepticizmo šia tema, nesiryžo kardinaliai keisti mitybos. Susipažinęs su manimi, lengvai solidarizavosi ir dabar net pats gamina maistą, kuriame nėra gyvulinės kilmės produktų.
– Papasakokite plačiau apie tokio mitybos pokyčio priežastis.
– Pirmiausia, tai meilė gyvūnams, nenorėjimas prisidėti prie jų skriaudimo ir žudymo. Suvokimas, kad gyvūnai tai gyvi padarai, kurie nėra skirti maistui, drabužiams, daiktams ir panašiai. Suvokimas, kad kiekvienas iš jų turi teisę į gyvenimą.
Mano vyras savo pokyčius padarė dėl didelio noro, palaikymo, tarpusavio supratimo. Taip pat dėl noro geriau jaustis. Žinoma, pokytis įvyko ir kai jis suprato, kad galima pasigaminti niekuo neprastesnį alternatyvų maistą.
– Papasakokite apie savo vegetarystės pradžią. Žmonės dažnai bijo, kad „nežinos ką valgyti“ – ar ir jus kamavo šis nerimas?
– Mano vegetarystės pradžia, palyginus su dabartine mityba buvo labai skurdi. Aš nieko nežinojau, nenusimaniau ir tiesiog dažnai valgydavau labai paprastą, nesubalansuotą maistą.
Kadangi buvau dar vaikas, man tai ir nelabai buvo įdomu. Nerimas ką valgyti tikrai nekamavo, tačiau mano mityba buvo tikrai skurdi ir neteisinga.
Žinoma, kad dariau klaidų. Kaip ir minėjau, man, būnant 12 metų, tikrai dar nerūpėjo nei sveikos mitybos pagrindai, nei aš žinojau koks maistas naudingas, žalingas ir pan.
Tuo metu nei informacijos apie tai buvo, nei turėjau ko pasiklausti. Aš tiesiog nustojau valgyti mėsą ir ją kartais pakeisdavau žuvimi arba sojos produktais, bet tai būdavo retai.
– Kaip mokėtės tos maistingos mitybos? Ar kuriame nors etape jums padėjo gydytojo konsultacija?
– Mityba pradėjau domėtis brendimo metu, ypač tada, kai pradėjau priauginėti svorio. Kreipiausi į mitybos specialistę-dietistę. Ieškojau tokios, kuri neteistų mano pasirinkimo būti vegetare.
Tuo metu važinėdavau pas ją iš Kauno į Vilnių, kas nebuvo labai pigus dalykas, tačiau jos dėka supratau, kas yra teisinga mityba, kaip turi atrodyti mano porcijos. Viskas buvo toli nuo mano tuometinio įsitikinimo, kad norint numesti svorio reikia labai mažai valgyti. Porcijos buvo gan didelės, sočios, o svoris palaipsniui gražiai krito.
– Papasakokite apie savijautą, dalinai ar visai atsisakius gyvulinės kilmės produktų. Ar ji pakito? Kokie apskritai pokyčiai įvyko, jei įvyko?
– Kadangi atsisakiau mėsos dar būdama vaikas, neturėdama sveikatos sutrikimų, tai nei teigiamos nei neigiamos įtakos nepajutau. Tuo tarpu mano vyras pasakytų, jog jo savijauta pagerėjo dviem aspektais ir aš jam pritarčiau: pirmas, žinoma, emocinis, kai viduje ramu, jog niekas nežuvo, kad patenkintum savo norą pavalgyti. Ir antras – fiziologiškai jautiesi švaresnis, geresnės nuotaikos, su daugiau energijos.
– Ar kai atsirado vaikai, turėjote abejonių, kaip juos maitinti?
– Asmeniškai aš neturėjau, tačiau visa aplinka man darė labai didelį spaudimą dėl to.
Girdėjau įvairių dalykų: kad vaikas neišsivystys, kad persileisiu, kad pagimdysiu nesveiką vaiką ir t.t. Tačiau aš viduje visuomet žinojau, kad viskas bus gerai, ir tam spaudimui nepasidaviau.
Laukiantis pirmojo vaiko buvau vieniša mama ir buvo tikrai sunku priimti teisingus sprendimus pačiai vienai. Tačiau stengiausi vadovautis savo pajautimais.
Antro vaiko laukiausi po 9 metų pertraukos, visa aplinka jau matė pirmąjį pavyzdį, kuris buvo sėkmingas, tad jokių neigiamų komentarų dėl to nebesusilaukiau. Abu vaikai gimė visiškai sveiki, išnešioti.
– Ar su kažkuo konsultavotės šiuo klausimu?
– Pagrinde domėjausi pati. Įvairia literatūra, straipsniais, paskaitomis, lankiausi ir pas netradicinės medicinos specialistus. Nes lankantis pas tradicinius medikus, pamačiau ir vis dar matau, kad jie visi turi vieną ir tą patį senąjį šabloną, kurio pavadinimas „mėsa būtina“. Į jokias diskusijas apie kitokią nuomonę jie nesileidžia.
– Ar kada nors patyrėte jūsų pasirinkimo negerbimą?
– Taip, teko patirti daug kritikos per gyvenimą, išgirsti įvairių pamokymų. Tačiau su laiku žmonės apsiprato ir tokie komentarai ženkliai sumažėjo.
Dažniausiai tai priklauso nuo aplinkos ir kompanijos. Pastebėjau, jog taip yra dėl to, jog jie dažnai nežino, ką mes valgome. Sužinoję ar paragavę supranta, kad viskas yra gerai, ir mūsų maistinė kasdienybė nėra nei nuobodi, nei neskani.
Mano pirmagimiui teko susidurti su spaudimu ir pamokymais darželyje, kurį mes sėkmingai pakeitėme, ir tai buvo vienas geriausių priimtų sprendimų.
Tačiau iš esmės visuomenė yra kritiška. Taip yra dėl nežinojimo, baimės kažką keisti, nemokėjimo. Nors, kai pagalvoji, viskas yra labai paprasta.
– Kokių principų laikotės vaikų mityboje?
– Stengiamės žiūrėti, kad mityba būtų subalansuota, bet ir nepersistengiam su draudimais. Galima viskas, bet su saiku.
– Ar jiems būtų leidžiama, jei pareikštų norą, tapti visavalgiais?
– Sunkiai tikėtina, jog toks noras būtų pareikštas, kadangi mūsų maisto įvairovė niekuo nesiskiria nuo valgančiųjų mėsa: valgome burgerius, lazanijas, tortilijas, dešrainius, „vištienos“ kepsnelius, makaronus su „faršu“, kotletus, dešreles, kepsnius ir t.t. Tačiau visa tai iš alternatyvių ir sveikesnių produktų.
Tinkamai vaiką išmokius, iš kur ir kaip atsiranda mėsa, pats vaikas viską supratęs nenori jos valgyti. Teko susidurti ir matyti daugybę vaikų, kurie sąmoningai patys atsisako mėsos ir jos nevalgo. Tačiau dažnai jų tokį poreikį tėvai užgesina, versdami mėsą valgyti.
Manau, kad tinkamas informavimas ir žinojimas, ką ir kodėl valgome, yra labai svarbus jau nuo pat mažens.
Visgi, atsakant į klausimą, manau, kad tokio pasirinkimo nedrausčiau ir per prievartą nieko neversčiau. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą patarčiau gerai viską apgalvoti ir apsvarstyti, ar jiems tikrai to reikia.
– Koks pačių jūsų vaikų santykis su vegetariška mityba? Ar jame yra sąmoningumo? Ar vaikai patys daro pasirinkimus, turi savas priežastis tokiai mitybai?
– Žinoma, vaikai yra jautrūs ir empatiški. Tikrai supranta, kad gyvūnus reikia skriausti, žudyti, tam, kad jie būtų patiekti ant stalo, ir jie prie to prisidėti nenori.
Vyresnysis vaikas šiuo klausimu yra pilnai sąmoningas ir pats sprendžia. Jis yra aktyvus, daug keliaujantis, dalyvaujantis vaikas. Visur pats pasisako, kad nevalgo mėsos, tik gaila, kad tikrai dar maža žmonių, kurie tai supranta ir negalvoja, kad vegetarai valgo „tik lapus“. Tad šiuo atveju jis dažnai lieka tiesiog nuskriaustas. Aš lygiai taip pat susiduriu su tokia problema kažkur dalyvaujant, kur žmonės neturi suvokimo, kas tie vegetarai, ir kartais gaunu labai skurdžių patiekalų.
Dažnai žmonių kalboje pastebiu tokią priešpriešą, kai žmonės sako, kad myli gyvūnus, ir tuo pačiu savo sakinį užkanda vištienos kulšele. Asmeniškai man toks pasakymas yra tiesioginis melas, nes jei myliu, bet valgau, tai kur tuomet čia meilė?
Mes meilę suprantame kitaip: tai, ką myli, to nenori skriausti. Vaikai myli gyvūnus, todėl nenori prisidėti prie jų kankinimo ir žudymo.
– Ar sekate vaikų sveikatą būtent dėl pasirinktos mitybos? Gal dažniau atliekate tam tikrus tyrimus, duodate papildus ar panašiai? Kaip jūsų vaikų sveikatoje bent iki šiol atsispindi vegetariškas gyvenimo būdas?
– Kad ir kaip tektų nuvilti visus pranašautojus, mūsų vaikai yra visiškai sveiki, kraujo rodikliai puikūs, nei vienas nėra turėjęs kažkokių sveikatos problemų dėl mitybos.
Papildų, galima sakyti, nevartoja. Nebent kokį kartą į metus kažką profilaktiškai išgeria.
Subalansuota vegetariška mityba neturi neigiamos įtakos sveikatai. Tai iš senų laikų išlikę mitai. Mėsa nėra vienintelis produktas, kuris laiko žmoniją gyvą, be kurios tarsi griūtų gyvenimas.
Manau, daugeliu atveju tiek vegetarams, tiek visavalgiams gali sutrikti sveikata dėl neišmanymo, nežinojimo, neteisingai subalansuotos mitybos ir panašiai. Juk natūralu, jeigu valgysime vien salotas, kažko organizmui pritrūks.
– Jūsų vyras, kaip suprantu, retkarčiais valgo mėsą. Ar jums kyla kokių nors jausmų, jam pasirinkus valgyti ne vegetariškai? Kaip jūsų namuose žiūrima į tokius pasirinkimus?
– Namuose mėsos produktų pas mus nerasite ir parduotuvėje mes jų neperkame. O išvykus į miestą ar svečius, taip įvyksta nebent dėl to, jog meniu neturi opcijos pavalgyti skaniai, be mėsos.
Mano vyras mėgsta valgyti skaniai, todėl nesirinktų picos, kur tik sūris. Jam tokie pasirinkimai taip pat nepatinka, bet gaunasi kaip gaunasi, man belieka gerbti jo pasirinkimus, kaip jis gerbia manuosius.
– Ar kada nors patiriate nepatogumų dėl savo pasirinktos mitybos?
– Kažkodėl dar ir šiais laikais daug kam žodis „vegetaras“ kelia nuostabą. Nors kai palyginu su savo vegetarystės pradžia, matau, kad progresas vyksta.
Pirmiausia tai mitai, žmonių nesupratingumas, pašaipos. Dažnai aplinkiniai kažkodėl galvoja, jog vegetarai valgo tik žolę, net nesuprasdami, kad vegetarų meniu ne tik kad niekuo nesiskiria nuo įprasto žmogaus, bet dažnu atveju būna dar ir turtingesnis.
Dažnai girdime, kaip žmonės net neskiria, kas yra ir kuo skiriasi vegetaras, veganas, žaliavalgis, todėl juos tarpusavyje maišo, susigalvoja savų apibrėžimų ir apibūdinimų, kalba mitais, nuogirdomis. Būtent informacijos stoka, klaidina ir verčia nepalaikyti mėsos nevalgančių žmonių, tad šioje srityje tikrai trūksta švietimo.
Kaip ir minėjau daugiausiai nepatogumų kyla dalyvaujant vakarėliuose, pokyliuose, stovyklose, kur žmonės mažai apie tai ką nors žino, visada pradeda panikuoti sužinoję, kad nevalgau mėsos, pasipila daugybė klausimų, juokelių.
Susiduriu dar kartais ir su tokiais komentarais kaip „ta tai nieko nevalgo, nerūko ir dar alkoholio negeria“ – tarsi nurašytas asmuo. Bet taip atsitinka tokiais atvejais, kai tenka dalyvauti tarp nepažįstamų žmonių. Na, o su draugais ir giminėmis tokie pasisakymai išsprūsta itin retai arba tik juoko forma.
Kitas susijęs nepatogumas yra restoranų bei darželių ar mokyklų meniu. Nors skatintina turėtų būti įvairi mityba, kiek man teko susidurti, meniu labai skurdūs ir vienodi. Žinau, kad yra įstaigų kurios stengiasi dėl vaikų mitybos, tačiau pagrinde tai privatūs darželiai ir mokyklos.
Atrodo, kad turėtų būti skatinama, jog vaikas rinktųsi nežudyti, kad pavalgytų. Ar kad būtų supažindinamas, ką valgo, kaip tas maistas atsirado, ką jis duoda organizmui. Būtų suteikiamos galimybės išbandyti alternatyvų maistą.
Tačiau kažkodėl dominuoja mėsa ir tokiam švietimui dėmesys nėra skiriamas. Todėl dažnai kitokią mitybą besirenkantys asmenys būna ignoruojami arba gali pasirinkti vieną kitą simbolinį patiekalą.
Kalbant apie restoranus, situacija kur kas geresnė. Yra ir pilnai vegetariškų restoranų bei tokių restoranų, kuriuose, pavyzdžiui, bet kuriame mėsainyje leidžia vietoje mėsos pasirinkti augalinės kilmės produktus. Kaip mano vyras pasakytų, kurių skonis fantastiškas ir net dažnai skanesnis už mėsą.
Žinoma, pilna ir tokių maitinimo įstaigų, kuriems dar augti ir augti iki to. Bet ko norėti iš tų, kurie vietoj „maistas išsinešti“, rašo „maistas išsinešimui“. Vėlgi – informacijos stoka, nesidomėjimas. Tai ir kiša koją.