„Neplanavau dalintis liūdna savo patirtimi, tačiau juk tokių šeimų, kaip mes, daugybė, tad noriu juos perspėti. Tą dieną, kai lankėmės muziejuje, mačiau, kad daug žmonių vargo su savo vežimėliuose gulinčiais vaikais, – kalbėjo vilnietė. – Likome labai nusivylę. Matyti, kiek daug investuota į muziejaus infrastruktūrą, bet ją galima pavadinti nebent pseudoinfrastruktūra.“
Monika su šeima Valdovų rūmus nutarė aplankyti paskutinį sausio sekmadienį, kai daugelį Lietuvos muziejų tokią dieną kiekvieną mėnesį galima apžiūrėti nemokamai. Norėdami išvengti šiomis dienomis įprastai susidarančių lankytojų grūsčių vilniečiai suskubo į muziejų dar priepšpiet. Tokiu metu, kaip pastebėjo Monika, didžioji dalis lankytojų ir buvo šeimos su mažais vaikais – moteris spėjo, kad greičiausiai ir jie norėjo eksponatus apžiūrėti dar iki vaikų pietų miego.
Ir nors didžiulio lankytojų srauto tuo metu iš tiesų dar nebuvo, iškart teko susidurti su nenumatytais nemalonumais. „Tik įėję pamatėme stačius laiptus į apačią, taigi pasinaudojome šalia esančiu neįgaliųjų liftu. Matėme, kad taip darė ir kiti, nes jokių kitų galimybių nusileisti nelipant laiptais ten nėra. Norint patekti į ekspozicijų salę reikia vėl naudotis neįgaliųjų liftu. Beje, patiems to daryti negalima – reikia prašyti darbuotojų. Taigi pakilome į pagrindinę salę, o tada viskas ir prasidėjo. Šioje salėje vos paėjus atsiranda tokie pusaukščiai, prie kurių yra sumontuoti keltuvai, tačiau jais naudotis mums nebuvo leista. Darbuotojas mums pasakė, kad šie keltuvai skirti tik neįgaliesiems, ir jo net neįjungė. Tačiau laiptų ten daug ir prie kiekvieno keltuvo buvo tas pats – mums kaskart liepdavo vežimą užsinešti patiems. Mes bandėme suprasti, kuo skiriasi neįgaliųjų vežimėlis nuo kūdikio vežimėlio, bet logiško paaiškinimo neradome. Absurdas, kitaip nepavadinsi“, – pasakojo Monika.
Moteriai buvo apmaudu ne tik dėl to, kad teko nešti sunkų vežimą – ji baiminosi, kad šitaip kratant galėjo pažadinti savo vaiką. „Visiškai nesupratome, kodėl mums nebuvo leista pasinaudoti keltuvais. Matosi, kad tie įrenginiai yra nauji, bet kažkodėl nenaudojami. Susidarė toks įspūdis, kad niekas nenori, kad tu čia ateitum su vaiku, nes tik trukdai, – apmaudą liejo vilnietė. – Mūsų vežimas sunkus, o tų pusaukščių – visoje salėje, pavargau nuo to, grįžau į ekspozicijos pradžią, sakiau, daugiau nebeisiu. Be to, vaikas vežimėlyje užmigo, bijojau jį pažadinti su tais nesibaigiančiais kratymais per laiptus. Būčiau palikusi savo vežimėlį apačioje ir vaiką per visą ekspoziciją prasinešiojusi ant rankų, bet jis užmigo. O ir kodėl jis negali miegoti, kol aš apžiūrėsiu eksponatus?“
Į kituose aukštuose esančias sales moterį su vežimėliu muziejaus darbuotojai sutiko pakelti neįgaliųjų liftu, tačiau įleisdami griežtai pasakė, kad kels tik ją vieną, vyrui kartu pakilti neleido. „Mes kaskart jautėme didžiulį darbuotojų nepasitenkinimą, kad prašydami juos varginame ir trukdome. Būtume galėję ir patys tą mygtuką paspausti, bet kažkodėl to daryti darbuotojai neleido, tad kaskart reikėjo prašyti jų malonės, – dalijosi Monika. – Jeigu muziejus nelaukia šeimų su mažais vaikais, tegul taip ir parašo.“
Nėra techninių galimybių
Paprašyta pakomentuoti nemalonią situaciją muziejaus komunikacijos vadovė Monika Petrulienė neslėpė, kad šeimoms su mažais vaikais išties gali kilti nepatogumų. Ji pabrėžė, kad Valdovų rūmų muziejus yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams – visur yra įrengti keltuvai, be to, muziejus gali pasiūlyti ir vežimėlius, tačiau šiais patogumais gali naudotis tik neįgalieji.
„Visada mielai priimame šeimas su mažamečiais vaikais ir vaikams skirtais vežimėliais. Kviečiame pasinaudoti muziejuje įrengtais liftais, kurie yra tarp aukštų, tačiau naudotis neįgaliųjų keltuvais dėl jų techninių savybių galima tik neįgaliesiems“, – komentavo muziejaus atstovė.
Ji paaiškino, kad visame muziejuje, kur buvo galima, įrengti nuožulnūs takai, tačiau viename iš keturių Valdovų rūmų muziejaus aukštų – rūsyje – dėl išlikusios istorinės rūmų dalies architektūros nėra galimybių įrengti liftų ar nuožulnių takų. Todėl pasirinkta įrengti keltuvus neįgaliems lankytojams. Šie keltuvai – atviros platformos ir dėl jų techninių savybių skirti tik neįgaliesiems, pažymėjo M. Petrulienė.
„I maršrute „Istorija, archeologija, architektūra“ dėl atkastų rūmų pamatų kai kur judėjimą riboja įrengti keturių–penkių pakopų laipteliai. Muziejaus tvarkoje numatyta, kad šalia šių laiptelių įrengti keltuvai dėl jų techninių savybių skirti tik neįgaliesiems, tad patekimas į šią ekspozicijos dalį su mažamečiais vaikais vežimėliuose yra sudėtingesnis. Esant galimybėms, mamų prašymu, darbuotojai padeda persinešti vežimėlius, tačiau per nemokamus sekmadienius muziejuje visada būna didelis srautas žmonių, – sakė muziejaus atstovė ir pridūrė: – Nemalonaus bendravimo atvejis bus tiriamas, aiškinsimės, kodėl taip atsitiko ir kurie darbuotojai galėjo būti nemandagūs. Atsiprašome nepatogumų patyrusią šeimą.“
Muziejaus apsaugos tarnybos vadovo E. Valiukevičiaus teigimu, jis pats minėtą sekmadienį dirbo ir padėjo ne vienai šeimai su vaikų vežimėliais lankantis muziejuje. Suskaičiuota, kad I maršrute tą dieną apsilankė per 3600 lankytojų. Tikintis individualaus dėmesio geriau ateiti į muziejų įprastą darbo dieną, kvietė muziejaus darbuotojai.